- Saulius Jakučionis, BNS; Benas Brunalas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
G. Kirkilas: be Lenkų rinkimų akcijos daugumos nebus
-
G. Kirkilas: be Lenkų rinkimų akcijos daugumos nebus
-
G. Kirkilas: be Lenkų rinkimų akcijos daugumos nebus
-
G. Kirkilas: be Lenkų rinkimų akcijos daugumos nebus
-
G. Kirkilas: be Lenkų rinkimų akcijos daugumos nebus
-
G. Kirkilas: be Lenkų rinkimų akcijos daugumos nebus
Lietuvos soclaidemokratų darbo partijos lyderis Gediminas Kirkilas antradienį perspėjo, kad valdančioji koalicija iš jo partijos, „valstiečių“ bei „tvarkiečių“ negalėtų dirbti, nes neturėtų daugumos Seime.
Šios trys partijos laukia prie koalicijos prisidedant Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos, tačiau ji atsakymą žada pateikti tik penktadienį.
„Kol jie nepatvirtins, mes neturėsime daugumos. Juk šitas derybas pradėjome dėl to, kad turėtume daugumos Vyriausybę, o ne dabartinę, kuri, aišku, labai naudinga opozicijai, kai galima išiminėti korteles, blokuoti įstatymus. (...) Tokiomis sąlygomis, ypač prieš rinkimus, jokia valdančioji koalicija dirbti negali“, – žurnalistams po susitikimo su išrinktuoju prezidentu Gitanu Nausėda sakė G. Kirkilas.
Tokiomis sąlygomis, ypač prieš rinkimus, jokia valdančioji koalicija dirbti negali.
Vis dėlto politikas teigė besitikintis, kad su Lenkų rinkimų akcija susitarti pavyks, nors ir tikino turintis atsarginį planą.
„Mes turime planą B, bet anksti apie tai kalbėti, nes tai pablogins mūsų derybų sąlygas“, – kalbėjo „socialdarbiečių“ lyderis.
Jeigu „lenkai“ penktadienį pateiktų teigiamą atsakymą, dėl koalicijos galutinai tikimasi sutarti kitą savaitę.
Vis dėlto G. Kirkilas sakė, jog „nėra garantijų, kad susitarsim“. Pasak jo, derybininkai Lenkų rinkimų akcijai siūlo tas pačias sąlygas dalyvauti daugumoje, kaip ir visiems, postus skirstant pagal frakcijų dydį.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų darbo partija bei „Tvarka ir teisingumas“ Seime turi 69 mandatus iš 141, įskaičiuojant Seimo pirmininką. Prisijungus Lenkų rinkimų akcijai, tokia dauguma turėtų 77 balsus.
Dabartiniame koalicijos memorandume numatyta, kad ministru pirmininku lieka dirbti Saulius Skvernelis, o Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis būtų keičiamas, šią poziciją atiduodant G. Kirkilo vadovaujamai partijai.
Anot „socialdarbiečių“ pirmininko, S. Skvernelis iš esmės sutinka, kad jo partijai priklausytų socialinės apsaugos ir darbo ministro portfelis. Iš viso Lietuvos socialdemokratų darbo partija nori trijų ministerijų.
Spaudžiamas pasakyti, kieno iniciatyva koalicijos memorandume atsirado nuostata Seimo pirmininko poziciją atiduoti „socialdarbiečiams“, G. Kirkilas teigė, kad pasirašant memorandumą tiesiog paimti ankstesni koalicinių derybų dokumentai, jog parlamento vadovo postas atitenka antrai pagal dydį daugumos partijai.
„Nuo to prasideda visos derybos. (...) Ant stalo pateikiama tokia struktūra. Ji visada tokia yra“, – kalbėjo politikas.
„Socialdarbiečiai“ praėjusią savaitę pranešė, kad su kitomis frakcijomis tarsis dėl galimybės įteisinti rentas neperrinktiems Seimo nariams.
Nors G. Nausėda teigė, kad vetuotų tokį įstatymą, G. Kirkilas tvirtino, kad dar bandys susitarti su būsimuoju šalies vadovu.
Seimo Europos reikalų komitetui vadovaujantis politikas taip pat teigė besitikintis, kad prezidentas aktyviau bendradarbiaus su parlamentu svarstant Lietuvos pozicijas Europos Sąjungos (ES) klausimais.
Susitikime su G. Nausėda taip pat dalyvavo „socialdarbiečių“ frakcijos lyderis Seime Andrius Palionis.
Išaiškino, kodėl reikia įstatymo dėl rentų
G. Nausėdai pareiškus, kad vetuotų „socialdarbiečių“ iniciatyva stumiamą įstatymą, numatantį Seimo nariams skirti valstybės rentas, partijos lyderis G. Kirkilas sako, kad jo vadovaujama jėga nuo savo įstatymo idėjos, vien dėl to, kad G. Nuasėda išreiškė skepsį, neatsitrauks.
Po antradienį vykusio susitikimo su G. Nausėda „socialdarbietis“ tvirtino, kad sieks naujajam prezidentui paaiškinti, kodėl toks projektas yra siūlomas.
"Aiškinsim, kodėl mes tą darome. Europos Parlamentas, kaip žinote, taip pat turi rentas ir labai dideles. Tik dėl to ten toks veržimasis į Europos Parlamentą. Ne tik Europos Parlamentas, bet ir daugelis Europos Sąjungos valstybių", - žurnalistams po susitikimo su išrinktuoju prezidentu sakė G. Kirkilas.
Kartu politikas užsiminė, kad konkrečiai rentų kadenciją baigusiems Seimo nariams klausimo su G. Nausėda jis neaptarė. G. Kirkilas samprotavo, kad išrinktasis prezidentas dar antradienio rytą įstatymą dėl rentų žadėjęs vetuoti, ateityje galėtų ir persigalvoti, atsižvelgiant į tai, kiek Seimo narių „socialdarbiečių“ iniciatyvą palaikys.
"Jeigu šiam klausimui bus dauguma - tai priimsime. Prezidentas, matyt, spręs iš to, kiek už jį balsavo - aš taip galvoju", - apibendrino G. Kirkilas.
„Socialdarbiečių“ inicijuotomis įstatymo pataisomis siūloma, kad vieną kadenciją Seime dirbusiam Seimo nariui būtų mokama 30 procentų atlyginimo siekianti renta, dvi Seimo kadencijas – 40 proc., o tris ir daugiau – 50 proc.
Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje G. Nausėda teigė, kad, jei toks įstatymas Seime būtų priimtas, jis be abejo jį vetuotų.
„Rentoms neišrinktiems Seimo nariams nepritariu, ir, jeigu toks įstatymo projektas ateitų į Prezidentūrą, jis būtų vetuotas“, – tikino G. Nausėda.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Blinkevičiūtė kaltina valdančiuosius delsiant priimti sprendimus dėl lėšų gynybai4
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė kaltina valdančiuosius delsiant priimti sprendimus dėl papildomų lėšų krašto apsaugai. ...
-
VRK pripažino R. Žemaitaitį per rinkimus naudojantis Seimo nario padėtimi15
Partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis per prezidento rinkimų kampaniją naudojosi Seimo nario tarnybine padėtimi, konstatavo Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). ...
-
LSDP lyderė kritikuoja valdančiuosius dėl švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos7
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė kritikuoja valdančiuosius konservatorius dėl švietimo politikos, kaltina juos prieš rinkimus puolant socdemų remiamą prezidentą Gitaną Nausėdą. ...
-
L. Kasčiūnas dalyvavo nuotoliniame Ramšteino susitikime
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas penktadienį dalyvavo nuotoliniame Ramšteino formato Ukrainos rėmėjų kontaktinės grupės susitikime. ...
-
G. Nausėda ir A. Duda pabrėžia Ukrainos pergalės, transatlantinio ryšio reikšmę ES saugai
Lietuvos ir Lenkijos vadovai sutaria, kad pagrindinis iššūkis Europai šiuo metu yra Rusijos karas Ukrainoje, todėl Bendrija turi spartinti Ukrainos atstatymą ir narystės procesą, taip pat išlaikyti glaudų ryšį su JAV. ...
-
Kyjive Europos socialinės politikos ministrai pasirašė bendrą deklaraciją
Šią savaitę su darbo vizitu Kyjive viešinti Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė penktadienį kartu su kitais Europos socialinės politikos ministrais pasirašė bendrą deklaraciją. ...
-
G. Landsbergis oficialiai atidarė Lietuvos ambasadą Pietų Korėjoje
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vizito Pietų Korėjoje metu penktadienį oficialiai atidarė prieš dvejus metus įkurtą Lietuvos ambasadą Seule. ...
-
G. Labanauskas: darau pauzę aktyvioje politikoje20
Šią savaitę iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Kauno skyriaus pirmininko pareigų pasitraukė Gintautas Labanauskas. Laikinai Kauno miesto skyriaus reikalais rūpinsis Vida Kisielienė. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
D. Grybauskaitė apie 5-ąjį NATO straipsnį: regioniniai susitarimai tampa svarbesni4
Dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi Dalia Grybauskaitė sako, kad šiuo metu šaliai ypač svarbūs regioniniai gynybos susitarimai. Pasak jos, būtent atskirus regioninius sutarimus sudariusios partnerės pirmosios ateitų į pagalbą Lietuvos užp...