– Jus, kaip koalicijos partnerius, praeityje delegavusius M. Vainiutę į vyriausybę, tenkina jos darbas ir to darbo rezultatai?

– Na, kaip matote, nelabai tenkina. Ir man atrodo, tiek ir premjerą, tiek ir prezidentę. Bet reikalas tas, kad, matote, čia šiuo atveju ministras, kuris nėra jokios partijos narys. Jis, kaip žinote, deleguotas visai kitomis aplinkybėmis, ir dabar niekas kaip ir ypatingos atsakomybės už tą deleguotą ministrą nejaučia.

– Tarsi turėtumėte šiek tiek jausti?

– Tarsi ir turėtume.

– Neketinate kalbėtis su ministre ir pasiūlyti jai trauktis dėl to, kas dabar iškilo?

– Aš manau, kad kitą savaitę frakcija, aišku, renkasi ir gali būti, kad bus pakviesta ir kalbėsimės, nes tikrai daug problemų toje srityje, kiek aš matau, nepaisant, kad nesu nei Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys ir t.t., bet galvoju, kad frakcija vis dėlto kviesis.

– Kaip geriausia būtų pasielgti?

– Na, iš mano patirties, iš mano taško, aš manyčiau, kad geriausia būtų trauktis arba bent jau paaiškinti situaciją. Bet, kad tolesnis darbas bus sėkmingas, na, labai sunku tikėtis.

– O ar gali būti taip, kad užteks, jog pasitrauktų vienas viceministras, o ministrė vadovaus toliau? Jūs matote perspektyvą, kad būtų darbas?

– Nemanau, manau paprasčiau visa komanda.

– Ačiū jums labai.