Interviu Žinių radijui ketvirtadienį ministras teigė, kad šiuo metu kontaktai su Minsko režimu yra minimalūs, nes jis ir tolia imasi „nusikalstamų priemonių, norėdamas sukurti spaudimo taškus“ Europos Sąjungai, Lietuvai, Lenkijai ir Latvijai.

„Akivaizdu, kad su nusikaltėliais, kaip mes vadiname, kalbėtis kokia nors politine-diplomatine kalba yra ganėtinai sudėtinga. Su nusikaltėliais dažniausiai yra kalbamasi teisme, tuomet yra išsakomi priekaištai, tikimasi bausmės arba bent jau kompensacijos. Tas variantas nėra išmestas iš darbotvarkės“, – tvirtino G. Landsbergis.

Su nusikaltėliais dažniausiai yra kalbamasi teisme, tuomet yra išsakomi priekaištai, tikimasi bausmės arba bent jau kompensacijos.

Ministras teigia matantis daugiau prasmės pokalbiuose su oro linijų bendrovėmis ir valstybėmis, iš kurių vis dar plūsta migrantų srautai, vėliau nukreipiami į Lietuvą bei kitas Baltarusijos kaimynes.

„Man atrodo, kad šiame etape tol, kol Baltarusijai vadovauja Aliaksandras Lukašenka, vis dar sėdi savo kėdėje, tol aviakompanijos turėtų stabdyti savo skrydžius, dėl to, kad jos, arba žinodamos, arba nežinodamos, prisideda prie Baltarusijos organizuotos migracijos krizės“, – kalbėjo ministras.

Reaguodamas į Vokietijos diplomatijos vadovo pareiškimus, jog raktas į problemos sprendimą yra Maskvoje, G. Landsbergis teigė neatmetantis, jog „Vokietijos ryšiai su Kremliuje esančiais žmonėmis gal būtų ir veiksmingi įtikinant Lukašenka“.

„Tačiau reikia suprasti, kad kalbėdami su Putinu apie Baltarusiją, kokią kainą mes sumokėsime. Greičiausiai, ta kaina bus bet koks Baltarusijos valstybingumas. Reikia visus kelius pasverti. Mano siūlymas būtų turint kontaktą su Kremliumi tiesiog paprašyti, kad jie nesikištų į Baltarusijos reikalus“, – pabrėžė ministras.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija trečiadienį įteikė notą Baltarusijai dėl pasikartojančių valstybės sienos pažeidimo atvejų. Žingsnis žengtas po to, kai pirmadienį pasienyje ties Druskininkų savivaldybe Baltarusijos pareigūnas priėjo prie Lietuvos valstybės sieną žyminčio valstybės sienos ženklo.

Į Lietuvą šiemet per pasienį su Baltarusija pateko beveik 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų, su išaugusia nelegalia migracija pastaraisiais mėnesiais susiduria ir Latvija bei Lenkija. Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija.

Lauks, kol Kinija grįš prie įprasto bendravimo būdo

G. Landsbergio teigimu, norint, kad Lietuvos santykiai su Kinija pasikeistų, Kinija turėtų grįžti prie įprasto bendravimo būdo. Ministras tikina, kad Lietuva yra pasiruošusi laukti šio pokyčio.

Mes esame, nors maži, bet kantrūs. Ir kartais būna, kad didelės valstybės pasikarščiuoja ir užtrunka laiko, kol jos gali grįžti prie įprasto bendravimo būdo.

„Man rodos, kad pirmiausiai Kinija turėtų peržiūrėti, ar jos tokia agresyvi pozicija Lietuvos atžvilgiu yra produktyvi. Man atrodo, kad ji yra kontrproduktyvi“, – „Žinių radijui“ teigė G. Landsbergis.

Ministras atkreipia dėmesį, kad Kinijos reakcija tiek į Lietuvą, tiek į Taivaną yra labai nervinga ir ypač agresyvi. G. Landsbergis akcentuoja, kad Lietuva yra pasiruošusi laukti, kol Kinija grįš prie įprasto bendravimo būdo.

„Mes esame, nors maži, bet kantrūs. Ir kartais būna, kad didelės valstybės pasikarščiuoja ir užtrunka laiko, kol jos gali grįžti prie įprasto bendravimo būdo. Tai mes esame pasiruošę laukti“, – akcentavo užsienio reikalų ministras.