Taip jis kalbėjo po ketvirtadienį vykusio „Bukarešto devintuko“ susitikimo Bratislavoje, Slovakijoje, kur diplomatijų vadovai diskutavo apie Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmes Europos saugumui.

„NATO turi būti visiškai pasirengęs atremti Rusijos grėsmę, o tai yra ypač aktualu Aljanso rytiniame flange. Lietuvoje ir kitose regiono šalyse turi būti dislokuotos tokios sąjungininkų pajėgos, kad Rusijai nekiltų abejonių dėl NATO parengties ir pajėgumo užtikrinti Aljanso teritorijos gynybą“, − Užsienio reikalų ministerijos pranešime cituojamas G. Landsbergis.

Ministrai sutarė, kad Rusijos grėsmė bus ilgalaikė, todėl aukščiausias NATO prioritetas turi būti kolektyvinės gynybos stiprinimas.

Tai turėtų atsispindėti ir kitoje Aljanso strateginėje koncepcijoje, apie kurią bus diskutuojama NATO užsienio reikalų ministrų susitikime balandžio pradžioje.

Susitikime nuotoliniu būdu dalyvavęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba informavo apie saugumo ir humanitarinę situaciją Ukrainoje.

„Lietuva iki pergalės rems ukrainiečių kovą už savo valstybę ir laisvę. Raginame ir tarptautinę bendruomenę didinti praktinę paramą Ukrainai ir stiprinti spaudimą Rusijai“, − pabrėžė G. Landsbergis.

„Bukarešto devynetui“ priklauso Baltijos šalys, Lenkija, Rumunija, Bulgarija, Čekija, Slovakija ir Vengrija.

Pastaroji nors ir pritarė bendroms ES sankcijoms Rusijai, tačiau yra vienintelė iš šalia Ukrainos esančių Bendrijos šalių, kuri atsisako tiekti kaimynei ginklus ir neleidžia jų siųsti per savo teritoriją.

Budapeštas taip pat teigia neketinantis atsisakyti rusiškų dujų ir naftos, mat šie ištekliai sudaro didžiąją dalį šalies poreikio.

Tuo metu Bendrija iškastiniam kurui ieško alternatyvų, siekiant diversifikuoti jų tiekimą į ES ir taip sumažinti priklausomybę nuo Rusijos.