„Šitoj situacijoj reikia kalbėti, kad, mūsų žiniomis, (kaimyninių šalių) įmonės intencijų perimti turi, dėl to, kad sankcijų režimo, kuris joms tai draustų daryti, nėra. Valstybės kol kas neatskleidžia savo pozicijų ir, matyt, ilgainiui turės reaguoti ir pasakyti, ką jos apie tai galvoja“, – sekmadienį LRT sakė G. Landsbergis.

Užsienio reikalų ministras taip pat teigė turintis patikinimą iš JAV, kad šios „kalbasi  su valstybėmis ir mūsų kaimynais, kad jos lygiai taip pat solidariai, kaip ir Lietuva, ieškotų sprendimų, kaip užkirsti finansavimo šalinius A. Lukašenkos režimui“.

Kai kurie Latvijos krovinių vežėjai BNS patvirtino sulaukę Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ užklausų apie galimybę vežti prekes tranzitu per Latvijos teritoriją ir krauti jos uostuose.

Valstybės kol kas neatskleidžia savo pozicijų ir, matyt, ilgainiui turės reaguoti ir pasakyti, ką jos apie tai galvoja.

Vis dėlto vežėjai teigė, kad Latvija, kaip ir Lietuva, laikosi tarptautinių sankcijų ir nenori jų pažeisti. Taip jie komentavo situaciją Lietuvos Vyriausybei svarstant uždrausti „Belaruskalij“ tranzitą per šalį.

„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą tęsiasi nepaisant praėjusią savaitę įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Baltarusijos įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą krovinių pervežimą vykdantiems „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.

Lietuvos Vyriausybė jau įsigaliojus sankcijoms paskelbė siekianti nutraukti „Lietuvos geležinkelių“ sutartį su „Belaruskalij“, nors teigia, kad JAV sankcijos trąšų tranzitui Lietuvoje tiesiogiai nėra taikomos.

Antradienį „Lietuvos geležinkelių“ valdyba su valstybės valdomos įmonių grupės vadovu Mantu Bartuška sutarė, kad šis atsistatydins po pereinamojo laikotarpio, taip siekiant sumažinti reputacines rizikas.

Atsistatydinimo pareiškimus premjerei Ingridai Šimonytei įteikė užsienio reikalų ministras G. Landsbergis ir susisiekimo ministras Marius Skuodis, tačiau Vyriausybės vadovė jų netenkino ir pareiškė, kad ministrai turi tęsti darbą.