Susitikimuose su Ukrainos atstovais Baltijos šalių ministrai išreiškė tvirtą paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui ir suverenitetui išaugusios Rusijos eskalacijos rytų Ukrainoje ir prie Ukrainos sienų fone, taip pat parėmė Ukrainos europinius ir euroatlantinius siekius ir reformų kelią.

Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministro G. Landsbergio, vizitu pademonstruotas aiškus palaikymas Ukrainos siekiui dabartinę įtampą spręsti diplomatinėmis priemonėmis, paneigiant Rusijos teiginius apie neva pačios Ukrainos provokuojančius veiksmus.

„Telkdama karines pajėgas prie Ukrainos sienų ir aneksuotame Kryme bei vykdydama prieš Ukrainą nukreiptą melo ir dezinformacijos kampaniją Rusija negali nieko apgauti – tiek dėl dabartinės eskalacijos, tiek dėl tebesitęsiančio karo Donbase kalta yra tik viena pusė – pati Rusija. Būtinas aiškus signalas Rusijai apie būtinybę nedelsiant nutraukti provokacinius veiksmus ir laikytis tarptautinės teisės normų ir principų“, – vizito metu sakė užsienio reikalų ministras.

Kijeve Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Ukrainos ministrai paskelbė bendrą pareiškimą, kuriuo pasmerkė Rusijos karinių pajėgų telkimą prie Ukrainos rytinės sienos ir neteisėtai okupuotame ir aneksuotame Krymo pusiasalyje, parėmė Ukrainos tvirtą įsipareigojimą konfliktą spręsti politiniu keliu bei įsipareigojo skatinti ir stiprinti dvišalį bei daugiašalį bendradarbiavimą saugumo ir gynybos, keitimosi informacija, kovos su propaganda ir hibridinėmis grėsmėmis srityse bei koordinuoti pastangas sprendžiant bendrus iššūkius energetinio saugumo srityje.

Ragina Rusiją nutraukti provokacinius veiksmus

Baltijos šalys ir Ukraina bendru pareiškimu ragina Rusiją nutraukti provokacinius veiksmus, telkiant kariuomenę Ukrainos pasienyje.

Ketvirtadienį po Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrų susitikimo išplatintame pareiškime rašoma, jog šalys išreiškia „tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui tarptautiniu mastu pripažintų sienų ribose“.

Be kita ko, šalys pareiškė palaikančios Ukrainos euroatlantinės integracijos siekius ir ragina „tęsti būtinas reformas šioje srityje“.

Tiek dėl dabartinės eskalacijos, tiek dėl tebesitęsiančio karo Donbase kalta yra tik viena pusė – pati Rusija.

„Apgailestaujame dėl besitęsiančio Rusijos karinių pajėgų telkimo prie Ukrainos rytinės sienos, taip pat neteisėtai okupuotame ir aneksuotame Krymo pusiasalyje, raginame Rusiją nutraukti provokacinius veiksmus ir išsklaidyti susirūpinimą, dalyvauti konsultacijų mechanizme dėl rizikos mažinimo pagal Vienos dokumentą, visiškai ir skaidriai laikytis ESBO principų ir įsipareigojimų“, – rašoma pareiškime.

Valstybės taip pat pasveikino Kijevo „tvirtą įsipareigojimą konfliktą spręsti politiniu keliu“ bei Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pademonstruotą savitvardą.

„Esame įsipareigoję skatinti ir stiprinti dvišalį bei daugiašalį bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje, keistis informacija kovojant su agresyvia propaganda, dezinformacija, ir hibridinėmis grėsmėmis, ir koordinuoti pastangas sprendžiant bendrus iššūkius energetinio saugumo srityje“, – nurodoma dokumente.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai – Gabrielius Landsbergis, Edgaras Rinkevičius ir Eva-Maria Liimets (Eva Marija Lymets) – ketvirtadienį lankėsi Kijeve, siekdami parodyti solidarumą, augant įtampai su Rusija.

Ukraina kaltina Rusiją telkiant tūkstančius karių prie rytinės sienos, taip pat aneksuotame Kryme. Pranešimų apie pajėgų telkimą pasirodė Ukrainos rytuose įsiplieskus kruviniems susirėmimams su Rusijos remiamais separatistais.

Savo ruožtu Maskva sako dislokavusi karių palei savo vakarinę sieną pratyboms, reaguodama į grėsmę keliančius NATO veiksmus.

Baltieji rūmai praėjusią savaitę pranešė, kad rusų karių šalia Ukrainos sienos dabar dislokuota daugiau nei bet kuriuo metu nuo 2014 metų, kai įsiplieskė konfliktas Maskvai užėmus Krymo pusiasalį.

Ukraina kovoja su prorusiškais separatistais šalies rytinėje dalyje nuo 2014 metų, kai Maskva aneksavo Krymą.

Kijevas ir Vakarai kaltina Rusiją remiant separatistus kariais ir ginklais. Maskva kaltinimus neigia.

Ilgai rusenantis konfliktas Ukrainoje jau nusinešė daugiau nei 13 tūkst. gyvybių. Pastaruoju metu atsinaujinę reguliariai vykstantys susirėmimai kelia grėsmę pernai sudarytam paliaubų susirėmimui.