„Visų pirma, tai yra visiškai nepriimtina, ir vėliau šiandien trys Baltijos šalys išsikvies atstovus, mūsų atveju – laikinąjį reikalų patikėtinį, kitose sostinėse – ambasadorius, kad paaiškintų, ar Kinijos pozicija dėl nepriklausomybės pasikeitė, ir priminti, jog mes nesame posovietinės šalys, mes esame šalys, kurias Sovietų Sąjunga neteisėtai okupavo“, – prieš ES Užsienio reikalų tarybą Liuksemburge žurnalistams kalbėjo ministras.

Penktadienį per prancūzų naujienų kanalą LCI Kinijos ambasadorius Prancūzijoje Lu Shaye (Lu Šaje) teigė, kad buvusios Sovietų Sąjungos šalys „tarptautinėje teisėje net neturi faktinio statuso, nes nėra jokio tarptautinio susitarimo, kuris materializuotų jų suverenitetą“.

Vėlai šeštadienį Prancūzijos užsienio reikalų ministerija paskelbė pareiškimą, kad ją apstulbino Kinijos ambasadoriaus pareiškimai.

Pasak Lietuvos ambasadoriaus Prancūzijoje Nerijaus Aleksiejūno, tokie Kinijos diplomato pasisakymai turėtų būti vertinami griežtai ir vienareikšmiškai. Jo teigimu, Lu Shaye yra „pagarsėjęs savo pareiškimais“ ir už juos buvo ne kartą kviestas į Prancūzijos užsienio reikalų ministeriją.

„Vis dėlto toks pasisakymas prieštarauja tarptautinei teisei, prieštarauja Kinijos iki šiol deklaruotai politikai ir pozicijai. Tai, man atrodo, tikrai turime į tai reaguoti labai aiškiai ir griežtai. Kitas dalykas, vis dėl to, kad tokie pasisakymai, man atrodo, griauna praktiškai tarptautinę teisinę sistemą ir Kinija stoja į vieną pusę su Rusija, nes, na, ne kartą esam girdėję panašių pasisakymų iš Rusijos pusės“, – BNS sakė diplomatas.

Tiesą sakant, ši situacija mums primena tai, ką matome, kai Maskvos propaganda kalba apie Ukrainą. Jie kvestionuoja šalių suverenitetą, teritoriją, abejoja sienomis.

„Trečias dalykas, vis dėlto tai yra signalas Europai, nes iki šiol Europa vis Kiniją įvardindavo kaip partnerę, priešininkę ir konkurentę. Man atrodo, su tokiais pasisakymais tikrai kyla daug klausimų dėl partnerystės su Kinija“, – pažymėjo jis.

Bendrijos vyriausiasis diplomatas Josepas Borrellis (Žozefas Borelis) pareiškimą pavadino nepriimtinu.

„Mes paprašėme savo partnerių, kad jie padėtų mums, kaip tik gali. Tai reiškia, kad kitos sostinės gali iškviesti ambasadorius, pareikšti, kad nesutinka su pareiškimais, paprašyti paaiškinimų, ir mes tai matėme. Esu labai dėkingas šalims, kurios tai jau padarė, pavyzdžiui, Čekijai ir kitoms. Kaip visada, šiuo atveju prašome solidarumo, nes tai yra naujas reiškinys, kurio anksčiau nėra buvę“, – kalbėjo G. Landsbergis.

„Tiesą sakant, ši situacija mums primena tai, ką matome, kai Maskvos propaganda kalba apie Ukrainą. Jie kvestionuoja šalių suverenitetą, teritoriją, abejoja sienomis. Tai yra pasakojimai, kuriuos girdėjome iš Maskvos, o dabar juos siunčia kita šalis, kuri, mūsų akimis, daugeliu atvejų yra Maskvos sąjungininkė, jei ne karine, tai politine prasme, ji siunčia tuos pačius signalus, kuriais kvestionuoja visą nepriklausomybės ir suverenumo koncepciją, o tai šiais laikais yra labai pavojinga“, – pažymėjo jis.

Anot N. Aleksiejūno, šiuo metu svarbiausia – bendra ES pozicija. Diplomatas nurodė, jog tokie pasisakymai paskatins Bendriją „užfiksuoti poziciją Kinijos atžvilgiu“ bei grįžti prie idėjų apie vieningo formato „27+1“ steigimą per kurį būtų komunikuojama su rytų Azijos valstybe.

Savo ruožtu, Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius pažymėjo, jog laikosi pozicijos, kuria Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) nurodė, jog Kinijos vaidmuo Ukrainoje nulems Bendrijos ir Pekino santykius.

„Kinijos ambasadoriui Prancūzijoje, kuris nusprendė pareikšti, kad po Sovietų Sąjungos griūties atgimusios valstybės neturi jokio tarptautinio teisinio statuso, taipogi derėtų nepamiršti, kad mes ne tik esame pilnateisės tarptautinės bendruomenės narės, tačiau ir kad visi jautrūs Kinijai klausimai, įskaitant ir esamą status quo Taivano atžvilgiu, taipogi remiasi į tą pačią tarptautinę teisę“, – pirmadienį feisbuke pažymėjo politikas.

Tuo metu Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning pirmadienį pareiškė, kad šalis gerbia visų buvusių sovietinių šalių suverenios valstybės statusą.

„Man atrodo, vis dėlto Kinija yra tokia valstybė, kur tokių atsitiktinumų nebūna. Vis dėlto yra labai apskaičiuojanti valstybė. Ir vieną ar kitą signalą tikrai reikėtų vertinti labai stipriai. Ir man atrodo, labai svarbu yra ne vien tik žodžiai, bet ir veiksmai. Nes net ir po Kinijos užsienio reikalų ministerijos pozicijos išreiškimo vis dėlto lieka daug klausimų“, – kalbėjo N. Aleksiejūnas.

Agentūra „Bloomberg“ pranešė, kad Kinijos ambasada Prancūzijoje pašalino prieštaringai vertinamo interviu, kuriame jos ambasadorius suabejojo buvusių Sovietų Sąjungos valstybių statusu, išrašą.

Nepaisant tvirtų ryšių su Rusija, Kinija stengiasi vaizduoti save kaip neutralią šalį karo Ukrainoje klausimu. Ji yra pasiūliusi miglotą politinį konflikto sprendimą.