Iš viso jų – penki. Didžiausia opozicinė partija savo pirmininką turėtų išsirinkti vasarį. Iš kandidatų pavardžių galima spėti, kad rinkimuose greičiausiai prireiks dviejų rinkimų turų. TS-LKD yra vienintelė Lietuvos partija savo pirmininką renkanti visuotiniuose rinkimuose. Pokalbis su kandidatais į TS-LKD pirmininko postą Mykolu Majausku, Žygimantu Pavilioniu, Pauliumi Saudargu ir dabartiniu partijos pirmininku Gabrieliumi Landsbergiu, laidoje „Dėmesio centre“.

– Pone Landsbergi, visi kandidatai gana panašūs tuo, kad yra jauni politikai. Kaip jūs tai vertinate?

G. Landsbergis: Pirmiausia norėčiau padėkoti skyriams, kurie iškėlė mano kandidatūrą, tai jau rodo šiokį tokį pasitikėjimą ir bendrą kryptį į priekį. Pastaruoju metu vis pasigirsta, kad jaunystė Tėvynės sąjungoje žydi. Turiu pripažinti, kad tuo labai džiaugiuosi.

Turime grindis ir turime lubas tarp savo rinkėjų, tai yra didelė problema.

Akivaizdu, kad esame pirmoji ir kol kas vienintelė partija, kuri iš tikrųjų atsinaujino. Tai, ką pradėjome prieš dvejus metus, sakydami, kad jokia partija neturi susicementuoti, neturėtų tapti monolitine bendruomene, kurioje naujas ar jaunas narys negalėtų kopti į viršų ir pasiūlyti savo idėjas. Akivaizdu, kad tai pasikeitė. Šis būrys mūsų žmonių parodo, kad esame nauja ir ateičiai pasirengusi bendruomenė.

– O kaip jūsų galimybės? Kaip manote, prireiks antrojo turo?

G. Landsbergis: Nesiimu prognozuoti. Nemanau, kad tai šiandien yra svarbiausias klausimas. Tikiuosi, kad TS-LKD nariai, kurie dalyvaus rinkimuose, rinksis ne pagal frakciją, o lyderį, kuris pasiūlys viziją ne tik partijai, bet viziją ir Lietuvai, ko šiandien labiausiai ir reikia.

– Pone Majauskai, kodėl jūs nutarėte kandidatuoti? Kokie jūsų argumentai?

M. Majauskas: Labai džiaugiuosi, kad partijos pirmininkas G. Landsbergis perėmė iš Andriaus Kubiliaus vairą prieš dvejus metus. Šiandien tikrai galima laisviau įkvėpti gryno oro, nors kartais nuo to gryno oro galva apsisuka. Tačiau manau, kad einame teisinga linkme. Dirbau 4 metus vyriausybėje su investicijomis, kelerius metus savivaldybėje su komunaliniu ūkiu ir matau, kad vienas iš pagrindinių dalykų, ko trūksta – realių politikos rezultatų. Manau, kad mes, kaip partija, negalime sėdėti ant atsarginių suolelio, kritikuoti vyriausybę tik todėl, kad ten mūsų nėra.

Manau, kad turime imtis labai konstruktyvių priemonių ir siekti realių, pamatuojamų darbų, tokių kaip savižudybių, patyčių prevencija, vaiko teisių apsaugos klausimai, smurto prevencija ir kt. Tai yra eilė darbų, kuriuos mes galime daryti ir man nesinori, vien sėdėti ir kritikuoti tik dėl to, kad tarp valdančiųjų manęs nėra. Dirbant versle labiausiai pasigesdavau motyvuojančių kalbų. Šiandien dirbdamas Seime pasigendu realių darbų, kuriuos mes, kaip partija, galėtume ir turėtume padaryti.

– Ką turite omenyje sakydamas, kad nuo kai kurių minčių ir to gryno oro apsisuka galva?

M. Majauskas: Manau, kad per greitai patikėjome savo pergale Seimo rinkimuose. Kartais reikia tiesiog nusileisti ant žemės, išgirsti žmones, reikia tos socialinės atjautos, ypač socialinėse temose. Būtent socialinės temos aktualios ne tik Lietuvoje, šiandien šie klausimai, kaip prioritetiniai iškelti ir Didžiojoje Britanijoje. Apskritai, manau, kad šitas jautrus konservatizmas turi prasmę ir viltį visame pasaulyje ir manau, kad ta jautraus konservatizmo kryptimi mes turime eiti.

– Pone Saudargai, G. Landsbergis kalbėjo apie tai, kad nepaisant kuriai frakcijai priklausai, stengsis vienyti ir t. t. Suprantu, kad jūs aiškiai suvokiate tos krikščioniškos demokratijos frakcijos priklausomybę ir manote, kad tam flangui partijoje atėjo metas turėti savo pirmininką?

Manau, kad per greitai patikėjome savo pergale Seimo rinkimuose. Kartais reikia tiesiog nusileisti ant žemės, išgirsti žmones, reikia tos socialinės atjautos, ypač socialinėse temose.

P. Saudargas: Kaip tik priešingai. 2008 m. konservatoriai ir krikščionys demokratai Europos liaudies partijos modelio pagrindu įkūrėme jungtinę partiją. Čia po vienu stogu yra ir krikščionys demokratai, ir konservatoriai, ir politiniai kaliniai bei tremtiniai ir tautininkai. Taigi mūsų specifika – Sąjūdžio paveldas po vienu stogu. Mes su tokia mintimi laimėjome rinkimus. Tai galinga susivienijusi dešinės partija ir aš ja tikiu. Tačiau manau, kad šiandien mūsų partija turi tris pagrindines problemas. Pirma, nebeaiški ideologija, kas mes esame, nes man atrodo, kad yra tam tikras dreifas liberalizmo link. Antra, mes ilgą laiką didelį dėmesį skyrėme tik didiesiems miestams, o pastaruoju metu atsigręžėme į regionus, bet nebesuspėjome. Trečioji problema – nėra antro pasirinkimo. Turime grindis ir turime lubas tarp savo rinkėjų, tai yra didelė problema.

– Ar taip nėra dėl per didelio radikalumo?

P. Saudargas: Ne, jokiu būdu. Lietuve mus arba myli, arba neapkenčia. Šitą problemą ir likusias dvi mums reikia išspręsti ir tada mes tapsime patrauklesni daug didesnei daliai rinkėjų.

– Pone Pavilioni, rinkimų kampanijos metu jūs kalbėjote apie tai, kad laikas jauniems žmonėms, tokiems, kaip jūs. Ir štai, likimo ironija, jūs esate vyriausias iš visų kandidatų. Jums pačiam nėra keista? 

Ž. Pavilionis: Aš dėl to jaučiuosi labai jaukiai. Visa tai, ką aš dariau, dabar baigėsi štai tokiu gražiu vaizdu, nes atėjo nauja, jaunų lyderių karta. Visi jie yra žavūs, tokia kita svajonių komanda. Nesutikdamas su Pauliumi [Saudargu – LRT.lt] ir mažiau keldamas problemas sakyčiau, kad mūsų skirtumai yra mūsų privalumai. Paulius [Saudargas – LRT.lt]  atstovauja krikščioniškajam sparnui, Mykolas [Majauskas – LRT.lt] atstovauja socialiai jautriai tematikai, Gabrielius [Landsbergis – LRT.lt] padarė milžinišką žygdarbį labai daug rinkėjų atsiimdamas iš liberalų partijos.

Labai atvirai diskutuodami dėl vizijos ketveriems metams į priekį, galbūt surasime pačias geriausias idėjas ir metodus, kaip tą žmonių pasitikėjimą atgauti ir tapti tikra Tėvynės sąjunga, kuri atstovautų visai tėvynei. Mūsų stiprybė yra vienybėje ir strateginėje gelmėje, vizijoje. Galbūt mes nesuradome tinkamo būdo, nes cunamis mus nušlavė. Tai padarykime kažką, kad kitą kartą patys taptume tuo cunamiu.

– Pone Pavilioni, bet jei jūs kandidatuojate, vadinasi jūs turite alternatyvią idėją. Kur yra jūsų skirtumai ar pranašumai?

Ž. Pavilionis: Aš laimėjau rinkimuose vienu šūkiu „Žygis už su suvienytą Lietuvą“. Nėra nei vienos šalies pasaulyje, kur lietuviai nebūtų balsavę už mūsų partiją. Aš įžvelgiu stiprybę būtent įvairovėje. Nukirtę vieną ar kitą sparną paprastai paukščiai neskrenda. Kaip tik, pritraukdami kuo daugiau skirtingų grupių, atstovaudami visai tėvynei, mes iš tikrųjų galime tapti rimtu suklupimo akmeniu tam pačiam Kremliui, bet ir tuo pačiu tapti tuo numatomu cunamiu, nes „žalieji“ ilgainiui neišsilaikys.

– Pone Landsbergi, suprantu, kad yra susikaupusi tam tikra kritinė energija. Kaip tai atsirado? Prieš pusmetį tokios energijos nesimatė.

G. Landsbergis: Atrodė. Prieš dvejus metus kandidatų buvo dar daugiau – šeši. Ta energija buvo visada, manau ji yra užprogramuota. Turime labai aiškiai atsakyti, ką toliau su ja daryti. Ji užprogramuota net pavadinime – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

Mes diskutuojame, kuri pusė laimės, kuri yra svarbesnė. Tai yra didžioji problema. Tas nesibaigs, ir iš Žygio [Ž. Pavilionio – LRT.lt] girdžiu tą patį. Turime kalbėti apie Tėvynės sąjungą. Kaip kadaise Lietuvos konservatoriai atrado save Tėvynės sąjungoje, vėliau politiniai kaliniai ir tremtiniai ir t. t. Dabar mes turime tapti viena bendruomene, ta, kuri pasiūlys viziją Lietuvai. Kai kas pas mus kalba apie radikalią dešinę, tą, kuri gali atgrasyti žmones. Tas perdėtas teisuoliškumas, neva mes geriausiai žinome, kaip turi būti, kokios yra vertybės ir t. t.  Tai nėra vertybės, tai nėra vienijimas ir nėra kelias į ateitį. Aš matu stiprią centro dešinę, tai tėvynės, liaudies, visų žmonių partija.

M. Majauskas: Manau, kad bendruomenė jau šiandien laimėjo, nesvarbu, kurį iš kandidatų pasirinks. Matome labai daug kompetencijos, tiek užsienio politikoje, tiek regionų politikoje, tiek nacionalinio saugumo politikoje ir mes tikrai turime daug potencialo ir idėjų. Labai svarbu neužsidiskutuoti tarpusavyje, neužsidiskutuoti apie gilius vertybinius klausimus, nes tos vertybės iš mūsų partijos tikrai niekur nepabėgs. Man atrodo, kad turime susikoncentruoti į realius darbus, įvardinti pačias skaudžiausias valstybės problemas, pavyzdžiui, socialinę atskirtį, susikoncentruoti ir imtis realių priemonių. Mano supratimu, tai yra pats svarbiausias dalykas. Esame plati bendruomenė, turime idėjų, patirties, tiesiog reikia susitelkti labai konkretiems darbams.

P. Saudargas: Jau du dešimtmečius ši partija visada žinodavo, ką pasiūlyti valstybei. Mes buvome reikalingi Lietuvos žmonėms todėl, kad jie labai aiškiai žinojo, kas mes tokie esame. T. y. visas Sąjūdžio palikimas, valstybingumas, visų rūšių nepriklausomybės (politinės, ekonominės, energetinės, kultūrinės) sargyboje, taip pat krikščioniškų vertybių, tautiškumo. Visada žmonės, kurie vertina šiuos dalykus, suprato, kad mes jiems atstovaujame. Aš nežinau, ar dabartiniame Seime ir dabartinėje politinėje padangėje neiškilo grėsmė, kad būtent šiame lauke mes turime labai rimtus konkurentus. Jei mes nebūsime savimi, tai mes negalėsime padaryti tų darbų, Seime nežinosime, kaip balsuoti (jau ir dabar Seime vyksta skirtingi balsavimai). Toks procesas gali būti, tai yra labai normalu, tačiau rinkėjams turi būti labai aišku, kam mes atstovaujame ir kas mes tokie esame.

Ž. Pavilionis: Jeigu mes norime tapti tikra Tėvynės sąjunga, mes turime atgauti visos tėvynės žmonių pasitikėjimą. Tačiau ten tikrai yra krikščionys. Dalis krikščionių, mūsų buvusių partiečių, yra pas „valstiečius“ ir tai yra bėda, nes mes jų nesuvienijome. <...> Socialdemokratai atstovauja profesionalams valdžioje, bet palaukime, nes tie biurokratai tiki mumis, kadangi padarėme daug reformų. Kas jei ne mes atvedėme normalius, nekorumpuotus užsienio investuotojus? Tai sujunkime visas jėgas ir laimėkime tėvynę. Mūsų priešas net ne viduje, jis išorėje. Kremlius yra mūsų priešas.

G. Landsbergis: Šiandien pagrindinė takoskyra, kurią mes turime išsaugoti ir atsakyti, kuria kryptimi mes einame, tai ar mes toliau norime būti atvira bendruomene, kurią stengėmės sukurti per pastaruosius kelerius metus? Žygimanto [Pavilionio – LRT.lt] prisijungimas prie mūsų rodo lygiai tą patį, kad buvome atviri naujiems žmonėms, kartais užleisdami vietą ir suteikdami aukštesnes pozicijas.

Tam, kad parodytume, jog nei vienas, kuris šiandien yra už mūsų bendruomenės ribų nebus atmestas, mes esame atviri. Ar vis dėl to, kaip siūlo Paulius [Saudargas – LRT.lt], mes turime pastatyti tam tikras sienas ir pasakyti, kad esame uždara partija. Taip, mes esame išsigryninę, taip, patys sau labai aiškūs, kalbame identiškai viena kalba. Tačiau, mano nuomone, tai mus sužlugdys ir tai, mus veda į pragaištį.

P. Saudargas: Man atrodo, kiekvienas žmogus turi suprasti, kad negali būti ir toks, ir kitoks. Ir berniukas, ir mergaitė. Beje, gerbiamas Žygis [Ž. Pavilionis –LRT.lt] yra krikdemų partijos narys jau nuo labai senai.

– Jūs sakote, kad dabartinė politika yra noras būti „ir berniuku, ir mergaite“?

P. Saudargas: Tai ne visai suderinama. Nėra jokios takoskyros tarp krikščionių demokratų ir konservatorių. Jokiu būdu. Galbūt dabar yra atsirandanti takoskyra tarp tradicionalistų ir liberalių pažiūrų žmonių, tai šitai nebūtinai yra suderinama.

Košė ta pati, tėvynė ta pati, džiaukimės vienas kitu ir laimėkime Lietuvą. Viskas, baikim dalintis. Mus priešai dalija ir valdo. Tai yra Kremliaus instrumentas. Nežaiskime to žaidimo.

G. Landsbergis: Jos buvo visą laiką ir dažnai jos buvo politiškai motyvuotos ir netgi kenksmingos partijai. Tą reikia pripažinti.

Ž. Pavilionis: Kažkodėl jaučiuosi, kaip tėvas turintis tris vaikus. Visi jūs teisūs, mūsų stiprybė, kad esame visi kartu, nesidalinkime. Košė ta pati, tėvynė ta pati, džiaukimės vienas kitu ir laimėkime Lietuvą. Viskas, baikim dalintis. Mus priešai dalija ir valdo. Tai yra Kremliaus instrumentas. Nežaiskime to žaidimo. Jei mes toje Tėvynės sąjungoje sugebėsime sujungti visus elementus, mes laimėsime Lietuvą.

– Pone Pavilioni, o gal tai yra vertybė? Idėjų kova, konkurencija, garsus kritikavimas?

Ž. Pavilionis: Kremliaus pagrindinis interesas yra šitą partiją užversti ir Daukantą [prezidentūrą – LRT.lt] paimti. Tai nepaleiskime iš akių to tikslo, būkime vieningi. Jei mes bijome rusiškų tankų, kurie įvažiuos į Baltarusiją ir galbūt niekada neišvažiuos šiais metais, tai susimąstykime, ką mes čia darome.

P. Saudargas: Tai ir atsitiks taip, jei mes atiduosime savo elektoratą Valstiečių iš žaliųjų sąjungai, tai Kremlius plos katučių.

M. Majauskas: Man atrodo, kad šiek tiek kalbame kaip politologai. Neįsiklausome į tai, kas iš tiesų yra svarbu žmonėms. Žmonėms mūsų diskusija apie tai, kuris yra vertingesnis, kuris labiau krikščionis, kuris labiau už Tėvynė sąjungą, tai yra mažiau svarbi. Man atrodo, kad mūsų rinkėjams yra svarbu parodyti, kad mes nesėdime ant atsarginių suolelio, o aktyviai imamės priemonių įgyvendinti tuos pažadus, kuriuos pažadėjome. Šiandien mūsų bendruomenė matydama, kad sėdime diskutuojame, kritikuojame vieni kitus, o ne einame vieningai susitelkę bent kelis darbus už kuriuos galėtume atsiskaityti, nes kas mėnesį gauname Seimo nario algą.