„Taip, ministras patvirtino, kad gynybos susitarimas, kuris buvo inicijuotas Sauliaus Skvernelio – nevykdomas. Šalia to ministras patvirtino labai paprastą dalyką – ne tik kad susitarimas nevykdomas, bet ir gynybos finansavimas toks, koks yra, neatitinka Lietuvos grėsmės lygio. Akivaizdu, kad tas finansavimas turi būti keliamas, ministras siūlė jį didesnį, Valstybės gynybos taryba siūlė didesnį, bet Vyriausybė atmetė. Dabar vos vos išlaikomas NATO įsipareigojimas (...) Jei nevykdome vieno susitarimo, tai kaip vykdysime kitus“, – sakė G. Landsbergis.

Gynybos finansavimas toks, koks yra, neatitinka Lietuvos grėsmės lygio.

ELTA primena, kad pasirašytame Lietuvos politinių partijų susitarime įsipareigota 2,5 proc. nuo BVP skirti gynybai iki 2030 metų. Prezidentas Gitanas Nausėda, rudens pradžioje susitikęs su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, teigė, kad Lietuvos pozicija – iki 2030 metų gynybai skirtas lėšas didinti iki 2,5 proc. nuo šalies BVP – nesikeičia.

Rugsėjo 16 d. po vykusio Valstybės gynimo tarybos posėdžio prezidento vyriausiasis patarėjas gynybos klausimais Jonas Vytautas Žukas teigė, kad, norint pasiekti 2 proc. nuo BVP gynybai, šiais metais Vyriausybei reikės pasiskolinti apie 30 mln. eurų.