„Jeigu mes pereiname į politinį sankcijų vertinimo lauką, (...) tuomet mes prisiimame nežinau kokią atsakomybę, ar kita sostinė prisiima kažkokią atsakomybę sankcijas aiškinti taip, kaip jiems yra patogu“, – penktadienį Seime sakė G. Landsbergis.

Jis sakė, jog tokiu atveju būtų „atverta Pandoros skrynia“, nes kiekviena valstybė galėtų kvestionuoti jai nepalankias sankcijų nuostatas.

„Ne sostinių teisė yra po sankcijų įvedimo jas aiškinti. (...) EK atsakomybė yra vienintelė, kuri gali paaiškinti, kas buvo įvesta, kaip tai turi būti taikoma“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras.

Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat sakė neigiamai vertinantis Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) viešai išsakytus raginimus atnaujinti Kaliningrado tranzitą, tačiau tvirtino nespekuliuosiantis, ar Berlynas padarė poveikį šios savaitės EK išaiškinimui.

„Paliksiu tai vertinimui visuomenės“, – sakė jis.

Paklaustas, ar Kaliningrado tranzito ribojimas buvo derinamas su Vokietija ar Jungtinėmis Valstijomis įvedant sankcijas rusiškoms prekėms, G. Landsbergis sakė: „Buvo derinamas, kai buvo įvestos sankcijos, be abejonės, vadovų lygiu“.

Klausiamas, su kokiais vadovais tai buvo derinama, jis atsakė: „Ar aš už Prezidentūrą turėčiau atsakyti? Galiu atsakyti“.

Naujas išaiškinimas – ne Rusijos pergalė

EK trečiadienį naujomis gairėmis leido Rusijai geležinkeliais gabenti sankcionuotas prekes į ir iš Kaliningrado srities per Lietuvą šio eksklavo poreikiams.

Dalies Rusijos prekių tranzitą į Kaliningradą Lietuva sustabdė, įsigaliojus ES sankcijoms, paskelbtoms dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, ir nurodė tai dariusi remdamasi tranzitą draudusiomis ankstesnėmis EK gairėmis.

Tai nėra Rusijos pergalė.

Lietuvos ir Europos Komisijos atstovai pastarosiomis savaitėmis konsultavosi dėl naujų gairių po to, kai Rusijos pasipiktinimą sukėlė birželį sustabdytas plieno, juodųjų metalų ir kitų prekių tranzitas.

G. Landsbergis teigė manantis, jog pirmasis EK išaiškinimas buvo pakankamas.

„Lietuva papildomų išaiškinimų neprašė. Aš buvau ir lieku prie nuomonės tos, kad pirmasis išaiškinimas, jis buvo tinkamas, jis buvo aiškus ir jo pakako“, – kalbėjo ministras.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad tranzito tvarka po naujo išaiškinimo išlieka sugriežtinta, lyginant su laikotarpiu iki sankcijų Rusijai, todėl dabartinės situacijos negalima vadinti priimtina Rusijai.

„Tai nėra Rusijos pergalė“, – teigė G. Landsbergis.

Ragina opoziciją įvardyti priežastis interpeliacijai

Paklaustas apie opozicijos raginimus prisiimti atsakomybę dėl pakeistų EK gairių bei galimą interpeliaciją, užsienio reikalų ministras sakė neradęs opozicijos pasisakymuose įvardytų konkrečių priežasčių nepasitikėjimui.

„Geriausia būtų, kad opozicija įvardytų dėl ko. Skaičiau, varčiau, iš vienos pusės žiūrėjau, nuo pradžios iki pabaigos skaičiau, nuo pabaigos iki pradžios skaičiau, nerandu dėl ko“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Pasak jo, Vyriausybė valstybės interesą suvokia kaip pastangas kuo labiau suvaržyti Rusiją ir siekti didinti jai taikomus ribojimus.

„Toks yra mūsų siekis. Bet lygiai taip pat antras mūsų siekis yra transatlantinės vienybės išlaikymas, nuo kurios priklauso ir mūsų, visų čia susirinkusių, saugumas“, – pabrėžė G. Landsbergis.

Pasak jo, Vyriausybė siekia būtent šių tikslų, todėl opozicijai derėtų įvardyti, ar jie mano, jog valstybės interesas turėtų būti kitoks, ar mato jo įgyvendinimą kitokiomis priemonėmis.

Jis sakė prieš dvi savaites siūlęsis ateiti į opozicijos frakcijų posėdžius ir pristatyti informaciją, susijusią su Kaliningrado tranzitu.

„Man yra labai apmaudu pripažinti, kad, deja, mano pasiūlymas susidomėjimo labai didelio nesusilaukė ir netgi išgirdau komentarą tokį, kad su įslaptinta informacija susipažinti mes nelabai turime noro“, – kalbėjo ministras.

Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ paskelbus apie kvietimą G. Landsbergiui kitą savaitę paaiškinti, kaip vyko derybos su Europos Komisija ir kas nulėmė „nepalankius sprendimus Lietuvai“, šis sako esantis „visada pasiruošęs“ atsakyti į kylančius klausimus.