Anot jo, jei artėjant parlamento rinkimams rudenį Rusijoje bus naujų represijų, nukreiptų prieš opoziciją, „ta diskusija tęsis ir galbūt atsiras naujos pavardės“. Ministras tikisi, kad jas siūlys ne rytinės, o kitos Bendrijos valstybės.

„Akivaizdu, kad tas sąrašas bus plečiamas, bet aš taip įtarčiau, kad bus ieškoma geografinio tolygumo taip pat. Kitaip tariant, kad į tą sąrašą siūlys pavardes įtraukti ne tik iš Baltijos valstybių, kaip, pavyzdžiui, atsitiko pastarąjį kartą, bet, matyt, ir Pietų valstybės ar kitos valstybės lygiai taip pat turės savo nuomonę, kas tame sąraše turėtų atsirasti“, – žurnalistams antradienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda sakė G. Landsbergis.

Akivaizdu, kad tas sąrašas bus plečiamas, bet aš taip įtarčiau, kad bus ieškoma geografinio tolygumo taip pat.

Jis pabrėžė, kad instrumentas, kuriuo vadovaujantis įvestos sankcijos, buvo panaudotas pirmąjį kartą, t.y. automatiškai įtraukus pavardę sankcijos taikomos ir asmens turtui bei nuosavybei ES teritorijoje.

ES valstybės narės šią savaitę patvirtino sankcijas, kurias ruošiamasi paskelbti keturiems aukšto rango Rusijos teisingumo ir teisėsaugos pareigūnams, siejamiems su A. Navalno įkalinimu.

Naujienų agentūros AFP diplomatinių šaltinių teigimu, sankcijos bus taikomos Federalinės bausmių vykdymo tarnybos (FSIN) direktoriui Aleksandrui Kalašnikovui, Rusijos tyrimų komiteto vadovui Aleksandrui Bastrykinui, generaliniam prokurorui Igoriui Krasnovui ir Nacionalinės gvardijos direktoriui Viktorui Zolotovui.

44 metų Kremliaus kritikas A. Navalnas sausio viduryje buvo sulaikytas vos sugrįžęs į Maskvą iš Vokietijos, kur kelis mėnesius buvo gydomas po apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Dėl tos atakos A. Navalnas kaltina Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Kremlius tokius kaltinimus neigia.