Europarlamentaras Gabrielius Landsbergis parengė Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos santykių ataskaitos projektą, kuriuo atvirai smerkiama Rusijos agresija, o ES raginama aktyviau spausti Rusiją laikytis tarptautinių įsipareigojimų bei imtis priemonių prieš jos propagandą ir siekį skaldyti Europą.
Ataskaitoje, kuri pirmadienį pristatoma Europos Parlamento (EP) Užsienio reikalų komitete, Rusija atvirai įvardijama kaip karo Ukrainoje kurstytoja, o Europa raginama atsisakyti bendradarbiavimo su Rusija, kol ši nevykdys tarptautiniais susitarimais prisiimtų įsipareigojimų.
G.Landsbergio parengtoje ataskaitoje dar kartą smerkiama Rusijos vykdomas „nepaskelbtas karas“ prieš Ukrainą, Krymo aneksija, taip pat ankstesni kariniai veiksmai prieš Gruzijos teritorinį vientisumą Pietų Osetijoje ir Abchazijoje, nurodoma ir Rusijos atsakomybė dėl kitų įšaldytų konfliktų Padniestrėje bei Kalnų Karabache. Dokumente įvertinama, kad Rusija savo veiksmais pamynė daugybę tarptautinių susitarimų ir tai „ilgam laikui pakenkė savo santykiams su ES bei sukėlė pavojų pamatiniams Europos saugumo principams“.
Remiantis šiais argumentais, dokumente ES šalys raginamos peržiūrėti bet kokį karinį, ekonominį ar politinį bendradarbiavimą su Rusija, išlaikyti vieningą poziciją dėl didesnės šios valstybės izoliacijos jai ir toliau ignoruojant susitarimus, stiprinti bendradarbiavimą su NATO, taip pat aktyviau kovoti su propaganda ir Kremliaus politiką remiančių darinių formavimuisi ES bei Rytų Partnerystės valstybėse.
„EP primena, kad Rusijai tiesiogiai ir netiesiogiai įsitraukus į karą Ukrainoje ir tyčia pažeidžiant pagrindinius ES ir tarptautiniu mastu palaikomus demokratijos principus ir vertybes, ES negali numatyti grįžimo prie įprastų santykių. Europos Parlamentas ragina ES kritiškai įvertinti savo santykius su Rusija ir kuo greičiau parengti švelniąja galia grindžiamą nenumatytų atvejų planą siekiant pasipriešinti agresyviai ir nesantaiką kurstančiai Rusijos politikai ES ir jos partnerių atžvilgiu“, - rašoma ataskaitos projekte.
Pagrindiniu pranešėju paskirtas G.Landsbergis BNS sakė, kad ši ataskaita nuo ankstesniųjų skiriasi aiškesniu Rusijos ir ES santykių vertinimu, kuriame atsispindi būtent Rusijos nenoras laikytis tarptautinių įsipareigojimų.
„Ankstesnės ataskaitos kalbėjo apie strategines partnerystes, bendras zonas, įvairius prekybinius režimus ir įvairius projektus, kurie turėtų suartinti Rusiją ir ES. Tuo metu mano dabartinė ataskaita iš esmės turi griežtai ir aiškiai įvardyti, kad bendra ES ir Rusijos istorija vis dėlto nebuvo tokia graži, kaip mes ją piešėme anksčiau. Ir ypač dabar dėl V.Putino keliamos grėsmės Ukrainoje reikia įvardyti, kad tai yra grėsmė ir Europai“, - BNS sakė G.Landsbergis.
Anot jo, pagrindinis dokumento uždavinys yra atskleisti, kad Rusijos veiksmai, pradedant 2008-ųjų įvykiais Gruzijoje, baigiant Krymo aneksija ir karu Rytų Ukrainoje, „nebuvo atsitiktinė įvykių grandinė“, o yra sistemingas tarptautinių susitarimų laužymas.
Ataskaitoje pabrėžiama Rusijos vykdomo naujo tipo hibridinio karo ir „ginkluotos informacijos“ žala tarptautinei bendruomenei, akcentuojamas didėjantis karinis Rusijos aktyvumas NATO erdvės pašonėje, Kremliaus režimo taikomos represijos politiniams oponentams ir kritikams šalies viduje, žiniasklaidos laisvių suvaržymas.
Dokumente ES šalys raginamos išlaikyti vienybę, kuri, kaip nurodoma, yra „esminė siekiant užtikrinti ES politikos efektyvumą ir galimybę atsilaikyti prieš išorinius iššūkius bei spaudimą“.
Didžiausias dėmesys ataskaitoje skiriamas Rusijos propagandai ir kovai su ja. Nurodoma, kad Rusijos Vyriausybės kontroliuojama žiniasklaida tapo „žaidėju ES informacinėje erdvėje“, kuris nesilaiko nepriklausomos žurnalistikos normų.
Siūloma ES vystyti žvalgybinius pajėgumus, kurie leistų atpažinti šališką informaciją, ypač skleidžiamą rusų kalba, o Europos Komisijai - numatyti lėšų konkretiems veiksmams prieš propagandą, įskaitant ir Rusijos siekius remti kai kurias politines jėgas ES narėse.
„EP ragina Europos Komisiją nedelsiant numatyti pakankamą finansavimą konkretiems projektams, kurie būtų nukreipti kovai su Rusijos propaganda ES bei už jos ribų. EP taip pat ragina Komisiją ir šalis nares sukurti mechanizmą, skirtą rinkti, stebėti bei teikti informacijai apie Rusijos vykdomą finansinę, politinę ar techninę pagalbą ES politinėms partijoms ir kitoms organizacijoms“, - rašoma dokumente.
Taip pat raginama tęsti „politinį ir finansinį nepriklausomų pilietinės visuomenės aktyvistų, žiniasklaidos ir nevyriausybinių organizacijų palaikymą“, kurios siekia vystyti kitokį Rusijos politinių ir diplomatinių santykių su ES požiūrį.
Dokumente raginama pasmerkti žmogaus teisių pažeidimus, politinių oponentų, režimo kritikų bei kitų aktyvistų persekiojimus, primenama, kad iki galo neištirta Kremliaus kritikų (Anos Politkovskajos, Natalijos Estemirovos, Sergėjaus Magnickio, Aleksandro Litvinenkos ir kitų) žmogžudysčių virtinė, kurią ką tik papildė Boriso Nemcovo nužudymas.
Projekte aptariamas ir „Mistral“ laivų, kurių Prancūzija dar nėra atsisakiusi parduoti Rusijai, klausimas. Nors jie ir neįvardijami tiesiogiai, pabrėžiama būtinybė „stabdyti bendradarbiavimą su Rusija gynybos sektoriuje“, o šalys narės raginamos „susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų kelti pavojų šiai vieningai pozicijai“. Taip pat siūloma šiuo požiūriu toliau svarstyti galimybes stiprinti ES ir NATO bendradarbiavimą.
Atkreipiamas dėmesys ir į būtinybę kovoti prieš „neteisėtą energijos, kaip politinio ir diplomatinio poveikio priemonės“ naudojimą. Išreiškiamas siekis kurti „tvirtą Europos energetinę sąjungą“ įgyvendinant trečiąjį energetikos paketą bei pabrėžiama, kad tik ši priemonė gali padėti efektyviai kovoti prieš Rusijos taikomą energetinio spaudimo politiką per valstybinį dujų koncerną „Gazprom“.
„EP pabrėžia, kad bekompromisė pagarba įstatymui yra kertinis ES principas ir nepritaria ankstesniems bandymams pragmatiškai interpretuoti šias taisykles, siekiant pripažinti Rusiją kaip prekybos partnerę. Esant taisyklių pažeidimui, EP ragina griežtai, skubiai ir besąlygiškai taikyti įstatymų normas bei laisvos konkurencijos principus, įskaitant procedūras prieš „Gazprom“, - sakoma dokumente.
G.Landsbergis neabejojo, kad būtent šiuo metu, kai vyksta susirėmimai Ukrainoje, vieningos nuomonės Rusijos atžvilgiu neturintį parlamentą galima lengviau įtikinti sugriežtinti pozicijas.
„Kai kurie dalykai, pavyzdžiui, minima kova su propaganda - jau tam tikros užuomazgos, bent jau terminai, nuostatos, kad reikia kovoti su Rusijos propaganda, kai kuriose institucijose atsiranda. Bet kol kas EP to nebuvo išreiškęs pakankamai aiškiai. (...) Jei sugebėtumėme priimti ataskaitą, jei būtų paliktas visas tekstas, susijęs su propagandos dalimi, būtų sustiprintos Komisijos ir Tarybos nuostatos, turėtumėme vieningą ES institucijų poziciją, ir tai galėtų atnešti reikšmingą pokytį“, - sakė europarlamentaras.
Pasiūlymus ir pataisymus ataskaitai EP atstovai galės teikti iki kovo pabaigos, galutinis balsavimas dėl dokumento parlamente numatomas birželį. Jei europarlamentarai pritars, dokumentas bus teikiamas kitoms europinėms institucijoms (ES prezidentui, Europos Komisijai, Europos Tarybai, ES Išorinių veiksmų tarnybai), taip pat Rusijos bei Rytų Partnerystės šalių vyriausybėms ir parlamentams.
