„Mano vertinimu, minimalia apimtimi, Pasaulio lietuvių apygarda turi išlikti“, – pirmadienį žurnalistams sakė G. Landsbergis.

„Tiesiog (reikia – BNS), kad vienas mandatas užsienio lietuviams visada būtų išsaugotas. Kad būtų galima augti į didesnę pusę, jeigu tų žmonių atsirastų daugiau ir balsuojančių daugiau“, – teigė jis.

Anot ministro, užsienyje balsuoja „reikšminga dalis“ lietuvių, su kuriais turi būti išlaikytas ryšys.

„Tai yra svarbu. Svarbus tas mūsų ryšys ir aš labai norėčiau, kad jis būtų išlaikytas“, – sakė G. Landsbergis.

Anot Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkės Linos Petronienės, šių metų Seimo rinkimų pirmajame ture Pasaulio lietuvių apygardoje esantys rinkėjai savo valią reiškė pasyviau nei per prezidento rinkimus. Seimo rinkimuose balsavo 62,56 proc. pasaulio lietuvių, kai per prezidento – 82,35 procentai.

Tai reiškia, jog Pasaulio lietuvių vienmandatė apygarda kituose rinkimuose gali būti panaikinta dėl per mažo balsavusiųjų skaičiaus.

Atsižvelgdama į šią situaciją, Laisvės partijos lyderė, minėtoje vienmandatėje kandidatuojanti Aušrinė Armonaitė praėjusią savaitę registravo Rinkimų kodekso pataisas. Ji siūlo nustatyti, kad Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda būtų sudaroma tuomet, kai paskutiniuose Seimo rinkimuose registruotų rinkėjų skaičius yra didesnis kaip 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.

Dabar galiojančiame Rinkimų kodekse reikalavimai apygardai yra griežtesni, nes skaičiuojami nuo balsavusiųjų skaičiaus.

Jame numatyta, kad Pasaulio lietuvių apygarda sudaroma, kai balsavusių užsienyje esančių rinkėjų skaičius, nustatomas iki Seimo rinkimų likus vieniems metams, yra didesnis kaip 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.

Šią rinkimų nuostatą Seime jau buvo bandoma vieną kartą pakeisti, tačiau tuomet pritrūko parlamentarų palaikymo.

Antrajame rinkimų ture Pasaulio lietuvių apygardoje A. Armonaitė varžysis su konservatore Dalia Asanavičiūte.

Pagrindinė balsavimo diena bus spalio 27-oji.