„(...) iš pradžių koalicijos partneriai, o penktadienį ir partijos bendražygiai nepritarė premjerės atsistatydinimui ir vieningai pratęsė politinį mandatą Vyriausybei dirbti toliau. Pasitikėjimo ir atsakomybių klausimus laikau uždarytais. Dabar koncentruosimės į tolesnių, svarbių valstybei darbų atlikimą“, – BNS perduotame komentare teigė G. Landsbergis.

Valdančiosios TS-LKD prezidiumas penktadienį nusprendė, kad nepaisant nepavykusio bandymo surengti pirmalaikius Seimo rinkimus, I. Šimonytės Vyriausybė ir valdančioji koalicija turi dirbti toliau.

Šis posėdis sukviestas po to, kai Seimas atmetė ankstesnį jo siūlymą surengti šalyje pirmalaikius parlamento rinkimus, siekiant perkrauti visą politinę sistemą dėl neskaidrių išmokų savivaldoje.

Seimas, nesutikdamas perkrauti politinės sistemos bei atnaujinti pasitikėjimo kontraktą su rinkėjais, iš esmės pasirinko ne politinio atsinaujinimo, o amnestijos kelią.

„Seimas, nesutikdamas perkrauti politinės sistemos bei atnaujinti pasitikėjimo kontraktą su rinkėjais, iš esmės pasirinko ne politinio atsinaujinimo, o amnestijos kelią. Nors siūliau kitokį kelią, bet gerbiu ir tokį demokratinį pasirinkimą“, – pažymėjo G. Landsbergis.

Gegužės viduryje konservatorių vadovybė buvo nutarusi, kad jei pirmalaikiai rinkimai nebūtų surengti, jie svarstys Vyriausybės pasitraukimą. Mat kai kurie ministrai, anksčiau dirbę savivaldoje, buvo priversti aiškintis dėl išmokų panaudojimo pagrįstumo.

I. Šimonytė tuomet teigė, kad jei nebus priimtas sprendimas paleisti Seimą, ji po NATO viršūnių susitikimo trauksis iš pareigų, tačiau šią savaitę poziciją sušvelnino. Vyriausybės vadovė teigė, kadangi į šias pareigas ją delegavo partija, ši ir turi spręsti, ar ją atsistatydinti, ar dirbti toliau.

Valdančiosios koalicijos partneriai – Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis – yra pareiškę, jog centro dešinės koalicija turėtų likti dirbti.