Jis pirmadienį Briuselyje dalyvauja Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje, kur su kolegomis aptars dešimtąjį Bendrijos sankcijų Rusijai paketą ir amunicijos tiekimą Ukrainai.

ES svarsto galimybę Rusijai ir kai kurioms trečiosioms šalims, tiekiančioms Maskvai prekes, Kremliaus naudojamas savo kariams Ukrainoje remti, įvesti naują sankcijų paketą.

„Vertinu tai kaip gerą žingsnį į priekį, – žurnalistams Briuselyje sakė G. Landsbergis. – Vienintelis dalykas, kuris kelia mums susirūpinimą, yra nuolat siūlomos išimtys iš sankcijų paketų, kuriuos mes dedame ant salo. Tad esame už sankcijas, tačiau ne už išimtis“.

Vertinu tai kaip gerą žingsnį į priekį.

Kalbėdamas apie tai, kokias dar sankcijas matytų, Lietuvos diplomatijos vadovas minėjo „Rosatom“.

„Turėtume pradėti diskusiją apie „Rosatom“ įtraukimą į sankcijas – tai gerokai vėluoja“, – teigė jis.

Pasak G. Landsbergio, kai kurioms šalims nerimaujant, kad sankcionavus šią bendrovę nukentėtų jų turimi kontraktai, tai būtų galima spręsti panašiomis išimtimis kaip su nafta.

Artėjant karo Ukrainoje metinėms, ministras pabrėžė, jog Europoje privalo būti ne pergalės ir taikos stovyklos, bet viena – taikos po pergalės stovykla, o tam reikia ilgalaikių įsipareigojimų dėl paramos Ukrainai ir tolesnio ginklų siuntimo.

Jis taip pat pabrėžė, jog derybos negalimos su „tais, kurie yra laukiami karo tribunole, kurį rengiamasi sukurti dėl siaubingų karo nusikaltimų“.

Komentuodamas Estijos pasiūlymą ES bendrai pirkti amuniciją, skirtą paremti Ukrainai, G. Landsbergis teigė jį palaikantis, ir vadino panašius įsipareigojimus svarbiais siekiant šios šalies pergalės prieš Rusiją.

Užsienio reikalų ministrų tarybos paraštėse G. Landsbergis taip pat susitiks su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.

Susitikimo metu rengiamasi aptarti pasiruošimą NATO viršūnių susitikimui, aptarti planuojamą darbotvarkę ir Lietuvos poziciją dėl Ukrainos bei stipresnės šalies gynybos, Švedijos ir Suomijos narystės perspektyvas.