„Prezidiume spręsime (...) dėl bendros laikysenos. Manau, kad reikia spręsti ir dėl Vyriausybės pasitraukimo ir dėl išankstinių Seimo rinkimų“, – per spaudos konferenciją penktadienį sakė G. Landsbergis.

„Gali būti toks sprendimas. Aš neatmetu jokio sprendimo“, – paklaustas, ar gali būti priimtas sprendimas trauktis Vyriausybei, sakė konservatorių lyderis.

Manau, kad reikia spręsti ir dėl Vyriausybės pasitraukimo ir dėl išankstinių Seimo rinkimų.

Pasak konservatorių vadovo, šis klausimas bus svarstomas ir su koalicijos partneriais, juos, kaip ir premjerę Ingridą Šimonytę, jis teigė informavęs apie savo poziciją.

„Šiandien renkame partijos prezidiumo posėdį, netrukus, neatidėliotinai, taip pat siūlysiu kviesti koalicijos pasitarimą, irgi taip pat netrukus, negaliu pasakyti tiksliai kada, reikia suderinti ir tartis, kokiu keliu mes judame“, – sakė G. Landsbergis.

Anot jo, koalicijos partneriai dėl politinė sistemos pokyčių turėtų tartis netrukus.

L. Balandžio / BNS nuotr.

„Premjerei (poziciją) pristačiau, koalicijos partnerius apie mūsų laikyseną arba siekį formuluoti laikyseną esame informavę, diskusiją formalią apie tai turėsime ir tikiuosi, kad netrukus. Tai ne savaičių, o dienų ar valandų klausimas“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Perkraukim sistemą ir leiskim rinkėjams atsakyt, ar jiems priimtina ar ne, ir ar tie, kurie bus išrinkti iš naujo, atlaikys tą standartą.

Išmokų naudojimo skandalo epicentre atsidūrusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ketvirtadienį paskelbė įteikusi premjerei Ingridai Šimonytei atsistatydinimo pareiškimą, tačiau premjerė dar nėra atsakiusi, ar jį tenkins. Iki šiol Vyriausybės vadovė keliskart pakartojo pasitikinti ministre.

Atsistatydinimo pareiškimą ministrė įteikė visuomenininkui Andriui Tapinui paviešinus, kad dabartinės ministrės išlaidos jai dirbant Kauno miesto savivaldybės tarybos nare 2019–2020 metais siekė 13,8 tūkst. eurų ir suabejojus, ar pinigai buvo panaudoti skaidriai.

G. Landsbergis savo ruožtu pabrėžė, kad neskaidraus išmokų savivaldoje problema yra sisteminė ir „tikrai nesusijusi tik su vienu asmeniu, kuris taip atsitiko, kad yra labiausiai linksniuojamas žiniasklaidos ir visuomenės“.

„Esu stipriai nusiteikęs prieš linčo teismą ir stengiuosi į problemas, kurios yra valstybėje, žiūrėti sistemiškai. Jeigu tai yra sisteminės problemos, aš keliu klausimą, kuris yra pagrindinis, ar tokį aukštą skaidrumo ir atskaitomybės standartą politinė Lietuvos sistema gali atlaikyt, ir aš tuo abejoju“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Anot jo, susidarius tokiai situacijai vienas iš kelių yra „perkrauti sistemą“ ir leisti spręsti rinkėjams.

„Perkraukim sistemą ir leiskim rinkėjams atsakyt, ar jiems priimtina ar ne, ir ar tie, kurie bus išrinkti iš naujo, atlaikys tą standartą“, – sakė konservatorių vadovas.

Jis taip pat teigė, kad „šiuo atveju standartas keliamas taip aukštai, kad jo paprasčiausiai negalima išpildyti“.

„Jo negali išpildyti ministrė J. Šiugždinienė, negali, nėra galimybių. Gali būti, kad jo negalės išpildyti dar keli ministrai“, – sakė G. Landsbergis.

Jis taip pat kėlė klausimą, ar „politinės sistemos perkrovimas galėtų apimti ir platesnį ratą“ bei minėjo prezidentui Gitanui Nausėdai keliamus klausimus dėl jo komandos patikros kampanijos metu, finansų.

Pasak G. Landsbergio, tai, kad iš pareigų ketvirtadienį pasitraukė taip pat Kauno taryboje dirbęs prezidento patarėjas Povilas Mačiulis, šių klausimų neišsprendžia.

„Man rodos, kad prezidento patarėjo pasitraukimas yra šiaip teisingas žingsnis, bet tai neturėtų padėti neatsakyti kitų klausimų, kurie anksčiau užduoti, ir aš labai tikiuosi, kad kas nors paklaus tuos klausimus, kurie yra visuomenėje kokie dveji–treji, daugiau metų, kurie kalba apie didžiulius pinigus ir įvairias kitas situacijas“, – teigė konservatorių vadovas.

Jis taip pat sakė pritariantis, kad Seime būtų atliktas parlamentinis tyrimas dėl G. Nausėdos aplinkos tikrinimo ir kitų su jo prezidentine kampanija susijusių aplinkybių, kurios buvo aprašytos vasarį žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės išleistoje knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“.

„Klausimai yra užduoti, jie neatsakyti, ir manau, yra gera proga tuos klausimus atsakyti, bet prieš tai turime apsispręsti, kokia forma ir kaip toliau dirbame. Kaip valstybė, turiu omenyje“, – sakė G. Landsbergis.