Prezidentas pažymėjo, kad nors trūkstamą pažangą daugiametės finansinės programos klausimu iš dalies kompensuoja Europos Komisijos siūlomas naujas laikinas Europos gaivinimo fondas, Lietuvai itin svarbu, jog ambicingos ES strateginės darbotvarkės įgyvendinimas būtų paremtas tvariu ir ilgalaikiu finansavimu, teigiama Prezidentūros pranešime.

„Lietuvos pozicija dėl ES biudžeto dydžio liko nepakitusi – daugiametė finansinė programa turėtų būti ambicingesnė, svarbu užtikrinti didesnį finansavimą Sanglaudos politikai ir žemės ūkiui, siekti tiesioginių išmokų konvergencijos ūkininkams“, – telefonu EK pirmininkei sakė G. Nausėda.

Prezidentas pabrėžė, kad būtina užtikrinti visoms valstybėms narėms galimybę pasinaudoti Europos gaivinimo fondu, taikant sąžiningus ir objektyvius lėšų skirstymo kriterijus.

„Lėšų paskirstymo raktai turi būti kuo artimesni Sanglaudos raktams, o kovai su klimato kaita nukreipto „Teisingo perėjimo“ fondo taikymo apimtis ir geografinė aprėptis turi būti praplėsta“, – sakė Lietuvos vadovas.

Kalbėdamas apie karinio mobilumo finansavimą, jis pažymėjo, kad būtina ne tik jį išlaikyti, bet ir didinti.

Prezidento nuomone, būtina siekti sąžiningo naštos pasidalijimo ES biudžeto pajamų srityje bei atsisakyti šiuo metu taikomo įmokų į ES biudžetą korekcijų mechanizmo.

G. Nausėda tai pat priminė, kad Lietuva tikisi iš ES įsipareigojimų laikymosi dėl reikalingo finansavimo užtikrinimo Ignalinos AE uždarymui ir Kaliningrado tranzito programos įgyvendinimui.

„Pokalbyje paliesti ir Lietuvai ypač aktualūs elektros jungčių sinchronizacijos su kontinentine Europa klausimai, kalbėta ir apie nesaugios Astravo AE keliamą grėsmę, poreikį neįsileisti į ES rinką nesaugiose elektrinėse pagamintos elektros energijos“, – teigiama Prezidentūros pranešime

G. Nausėdos ir U. von der Leyen pokalbis vyko rengiantis birželio 19 dieną vyksiančioms Europos vadovų deryboms dėl ES daugiametės finansinės perspektyvos.

Su Europos Komisijos siūlomu 750 mlrd. eurų atkūrimo fondu naujojo ilgamečio ES biudžeto finansinė galia siektų 1,85 trln. eurų.

Iš Europos gaivinimo fondo Lietuvai siūloma 6,3 mlrd. eurų: 3,9 mlrd. eurų subsidijų ir 2,4 mlrd. eurų – paskolų.

Pirminiais duomenimis, jei valstybės narės pritars, iš šio fondo ir ES biudžeto Lietuva 2021–2027 metais iš viso gali gauti daugiau kaip 17,7 mlrd. eurų ES paramos, įskaičiuojant potencialas paskolas, arba 15,3 mlrd. eurų be paskolų.