Tai buvo pirmasis Lietuvos ir Baltarusijos prezidentų pokalbis po 10 metų pertraukos.

Žiniasklaidai išplatintame komentare prezidento patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė sakė, kad pokalbio metu buvo „apsikeista nuomonėmis dėl viruso užkardymo priemonių abiejose šalys“.

„Mūsų šalies vadovas pasiūlė Baltarusijai, jeigu reikia, paramą medicinos priemonėmis, kadangi Baltarusija pateikė savo paramos prašymą Europos Sąjungai“, – teigė diplomatė.

Anot A. Skaisgirytės, taip pat aptartas būtinas prekių tranzito užtikrinimas tarp šalių. Anot jos, G. Nausėda laikosi pozicijos, jog šalys, tradiciškai intensyviai bendraudamos transporto srityje, „šiuo gana sunkiu laikotarpiu privalo užtikrinti nepertraukiamą prekių judėjimą“, taip pat sudaryti sąlygas Lietuvos ir Baltarusijos vežėjams vykdyti transporto pervežimus per sieną.

„Taip pat buvo proga padėkoti Baltarusijos prezidentui už bendradarbiavimą sugrąžinant Lietuvos piliečius, turistus iš trečiųjų šalių per Baltarusijos teritoriją į Lietuvą“, – teigė prezidento patarėja.

Jos teigimu, G. Nausėda „išreiškė labai gilų susirūpinimą“ dėl Astravo atominės elektrinės ir pasiūlė pagalbą diversifikuojant energijos tiekimo šaltinius.

Pasak jos, G. Nausėda pažymėjo, jog parinkta Astravo elektrinės vieta šalia Lietuvos sostinės yra „didžiulis skaudulys ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos santykiuose su Baltarusija“.

„Jis akcentavo, kad elektrinės saugos klausimas Baltarusijoje turi būti sprendžiamas pačiu aukščiausiu, prezidentiniu lygiu, o Europos Sąjungos streso testų reikalavimai turi būti įgyvendinami dar prieš paleidžiant Astravo atominę elektrinę“, – sakė patarėja.

„Mes manome, kad elektrinės statyba taip pat yra papildoma našta Baltarusijos ekonomikai, nes yra naudojami Rusijos suteikti kreditai, kuriuos, žinoma, reikės grąžinti. Ką daryti šioje situacijoje norint sugrąžinti Baltarusijos nepriklausomybę nuo Rusijos resursų ir infrastruktūros – prezidentas pasiūlė realiai diversifikuoti Baltarusijos energijos išteklius“, – tvirtino ji.

Taip pat, pasak patarėjos, aptartos kultūros, mokslo ir žmogaus teisių klausimai.

Pasak jos, G. Nausėda mano, jog buvo padaryta „gera pradžia“ šalims kartu organizuojant 1863-1864 metų sukilėlių laidotuves Vilniuje. Jis taip pat pasiūlė 2022-aisiais minint Pranciškaus Skorinos pirmosios spausdintos knygos Rytų Europoje 500-ąsias metines kartu su Baltarusija kreiptis į Europos Komisiją, jog 2022-ieji būtų paskelbti P. Skorinos metais.

G. Nausėda vėliau ketvirtadienį kalbėsis su Izraelio prezidentu Reuvenu Rivlinu, su Baltijos ir Šiaurės šalių vadovais.