„Dėl vidaus reikalų ministrės iš tikrųjų pradžioje buvo daug sumaišties, tokios, sakyčiau, chaotiškos komunikacijos. Ne iš karto apsisprendėme, kokiu keliu eisime, vėliau situaciją ėmėme taisyti, šiandieną situacija jau yra valdoma“, – po susitikimo su Seimo valdyba žurnalistams trečiadienį teigė G. Nausėda.

Vis dėlto prezidentas atkreipia dėmesį į tai, kad buvo pateikti reikalingi įstatymo projektai, kurie sudarė sąlygas įsitraukti į sienos kontrolės valdymą ir kariams, suteikti veiksmingą pagalbą pareigūnams, dirbantiems prie sienos.

„Mes pradėjome taikyti tą vadinamąją apgręžimo politiką, kuri taip, kelia tam tikrų žmogaus teisių klausimų, bet mes pirmiausiai atkreipiame dėmesį, kad esame nustatę labai aiškią tvarką, pagal kurią turėtų būti teikiami prašymai prieglobsčiui ir, jeigu jos laikomasi, viskas tvarkoje“, – sakė šalies vadovas.

Dėl vidaus reikalų ministrės iš tikrųjų pradžioje buvo daug sumaišties, tokios, sakyčiau, chaotiškos komunikacijos.

„Bet jeigu jos nėra laikomasi, reiškia, matome akivaizdų mūsų teisės aktų pažeidimą“, – pridūrė jis.

G. Nausėda atkreipė dėmesį ir į sienos statybos pasienyje su Baltarusija klausimą. Prezidentas pareiškė viltį, kad sienos statybos procedūros neužsitęs ir Lietuva netaps įkaite savo biurokratinių procedūrų.

„Taip, vežimas išjudėjo iš vietos, labai norėtųsi, kad šioje vietoje netaptume įkaitais savo biurokratinių procedūrų, baimių, kad kažkur kažkas bus padaryta ne pagal procedūrą, ir sienos statymas užsitęstų metų metais. Šitokios prabangos mes sau leisti negalime, kadangi tikrai problema egzistuoja, problema gali įgyti naujas formas“, – sakė prezidentas.

Šalies vadovas taip pat pabrėžė, kad kol kas neteisėtos migracijos problemos dar nėra išspręstos.

„Mes migracijos problemos dar nesame išsprendę. Mes esame procese. Ir šiame procese aš taip pat ketinu generalizuoti šį klausimą ir Europos Sąjungos“, – teigė G. Nausėda.

Migracijos politikos klausimą tikisi iškelti EVT spalį

G. Nausėda sako planuojantis migrancijos politikos klausimą iškelti spalį vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos posėdyje (EVT).

„Mes migracijos problemos dar nesame išsprendę. Esame procese ir šiame procese aš taip pat ketinu generalizuoti šitą klausimą ir Europos Sąjungos lygiu“, – žurnalistams Seime trečiadienį sakė prezidentas.

„Tikiuosi, kad jau spalio mėnesį Europos Vadovų Taryboje bus proga būtent šį klausimą iškelti visos Europos Sąjungos lygiu. Šiuo klausimu mus palaiko ir tie Europos Sąjungos pareigūnai, kurie Lietuvoje pastaruoju metu tikrai gana intensyviai lankosi“, – pridūrė jis.

G. Nausėda tvirtino matąs ir kitų valstybių lyderių susidomėjimą šiuo klausimu.

„Matau gyvą kitų valstybių vadovų susidomėjimą dėl to, kad migracijos politika arba gairės, kurias taiko Europos Sąjunga ir kurias ji nusistatė prieš pakankamai ilgą laiko tarpą, paseno, nebe visiškai atitinka realijų ir konkrečiai nebeatitinka štai tos realijos, kuomet migrantai yra naudojami kaip gyvasis skydas arba hibridinės atakos forma ir mes turime daryti korekcijas“, – teigė prezidentas.

G. Nausėda taip pat įspėjo, jog pradėjus statyti fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija, svarbu netapti „biurokratinių procedūrų, baimių“ įkaitais.

„Vežimas išjudėjo iš vietos, labai norėtųsi, kad šioje vietoje netaptume įkaitais savo biurokratinių procedūrų, baimių, kad kažkur kažkas bus padaryta ne pagal procedūrą ir sienos statymas užsitęstų metų metais. Šitokios prabangos mes sau leisti negalime, kadangi tikrai problema egzistuoja, problema gali įgyti naujas formas, ypač atsižvelgiant į tai, kas vyksta Afganistane, o ir kitose regiono valstybėse“, – kalbėjo prezidentas.

P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

Išsakė pastabų ir A. Dulkiui

G. Nausėda turėjo pastabų ir sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui. Prezidentas atkreipė dėmesį į vėl sumažėjusius vakcinacijos nuo COVID-19 tempus šalyje.

„Ministrų darbą reikia vertinti pagal jo rezultatus. Iš tikrųjų mes matėme, kaip pakankamai ryškiai buvo sulėtėjęs skiepijimosi greitis pirmąją vasaros pusę, po to ir mums pareiškus kritiką, ir iš esmės artėjant rudeniui, suprantant, kad situacija gali komplikuotis, kad pandemija įgis naujas formas, buvo susigriebta ir tikrai padaryta nemažai per antrąją vasaros pusę, kuomet mes pasiekėmė tą lygį 70 proc. suaugusių šalies gyventojų, kurie yra pasiskiepiję bent viena doze“, – sakė G. Nausėda.

Tada būtų ir gerokai mažiau erzelio, ir gerokai mažau protestų, gerokai mažiau gąsdinimų, o rezultatas būtų geresnis.

„Dabar mes pastarosiomis dienomis įžvelgiame tokią neguodžiančią tendenciją, skiepijimosi greitis lėtėja ir akivaizdžiai matyti, kad mosavimas Galimybių pasu kaip tam tikra paskata skiepytis nebeveikia, ir mes turėtume atsiremti į gerąją savivaldybių patirtį“, – pridūrė jis.

Prezidentas geruoju vakcinacijos pavyzdžiu įvardino Alytaus rajono savivaldybę, kur šiuo metu paskiepyta jau daugiau nei 90 proc. suaugusių gyventojų.

„Ten jie ne tiek kalbėjo apie kažkokią prievartą ar bauginimus, o būtent bendruomeniškai dirbdami su kiekvienu žmogumi, su kiekviena šeima, palaikydami tą tiesioginį kontaktą sugebėjo pasiekti labai apčiuopiamų, gerų rezultatų“, – sakė jis.

Į šias gerąsias praktikas G. Nausėda paragino atkreipti dėmesį ir sveikatos apsaugos ministrą.

„Tada būtų ir gerokai mažiau erzelio, ir gerokai mažau protestų, gerokai mažiau gąsdinimų, o rezultatas būtų geresnis. Tai aš labai noriu atkreipti ir sveikatos apsaugos ministro dėmesį į tas gerąsias praktikas, į tikslinės komunikacijos svarbą, nes tai yra galingi instrumentai“, – akcentavo šalies vadovas.