„Vietoje to, kad remontuotume patalpas, galime skirti pinigus tokiems dalykams, kurie iš tikrųjų gerokai padėtų kultūros sektoriui, ypač kultūrinių industrijų sektoriui. Kultūrinės industrijos šiandien turbūt yra ta sritis, kuri gyvena be dotacijų, užsidirba pinigus pati, ir kadangi neturi galimybių šiuo metu pinigų užsidirbti arba neturi pakankamų sąlygų tam, ji yra priversta tiesiog merdėti. Merdėti galima vieną, du mėnesius, o po to jau turbūt nebegali merdėti ir ištinka mirtis“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

Prezidento teigimu, yra keli šios sudėtingos situacijos kultūros sektoriuje sprendimo būdai.

„(Galima – ELTA) arba duoti pinigų, ir tai galima daryti pagal tokį patį modelį, kurį šiuo metu naudojame mikroįmonėms, žiūrima į sumokėtą mokesčių apimtį praėjusiais metais ir atitinkamai pervedami pinigai į kūrėjų sąskaitą, arba sudaryti sąlygas užsidirbti ir tai turbūt pačiai kultūros industrijai yra netgi priimtinesnis kelias duoti užsidirbti“, – sakė prezidentas.

Merdėti galima vieną, du mėnesius, o po to jau turbūt nebegali merdėti ir ištinka mirtis.

Šalies vadovas tikina, kad Prezidentūros pasiūlymai bus suformuluoti, dėl pagalbos kultūros sektoriui bus kalbamasi ir su kultūros ministru Mindaugu Kvietkausku bei premjeru Sauliumi Skverneliu.

Visgi G. Nausėda teigia manantis, kad sudėtinga situacija kultūros sektoriuje yra daugiau nulemta ne kultūros ministro padarytų klaidų, o sisteminio požiūrio į kultūrą stokos.

„Turbūt tai yra sisteminio požiūrio į kultūra stoka ir turbūt nepriklausomai nuo to, koks žmogus yra kultūros ministras, dažnai jis jaučiasi kaip balta varna. Deja, jo siekiai arba jo problemų matymas ne visada sutampa su valdžios institucijų pozicija ir tada jis tiesiog blaškosi negalėdamas įgyvendinti tų tikslų, kuriuos reikėtų įgyvendinti“, – savo įžvalgomis dalinosi prezidentas.

„Mes iki šiol niekaip neįvertiname kultūros vaidmens ne tik mūsų dvasiniame gyvenime, bet ir ekonomikoje. Mes apskaičiuojame, kokią BVP dalį sukuria statybos, prekyba, dirbamoji pramonė, bet kultūros sektoriaus indėlis vis dar yra incognito ir mūsų iniciatyva STRATA turėtų paskaičiuoti tikrąjį kultūros indėlį, nes priešingu atveju, blaškydamiesi tokioje nežinioje, mes nelabai ir aiškiai galime formuoti savo kultūros politiką“, – pridūrė jis.

G. Nausėda akcentuoja, kad mes kultūrą laikome tiesiog duoneliautoja, kuriai, pasak prezidento, tiesiog pametame iš geros valios tam tikrą pinigų sumą, nežinodami, kokią pridėtinę vertę ji sukuria.

„Tai yra sisteminė mūsų problema, kurią galima išspręsti tik vienu būdu – pirmiausiai reikia apie tai kalbėti“, – sakė prezidentas.

Panašu į statybos sektoriaus gelbėjimą

G. Nausėda kritikuoja Vyriausybės sprendimą didesniąją dalį lėšų, numatytų kultūros sektoriaus atsitiesimui po koronaviruso krizės, skirti šios srities pastatų atnaujinimui, sakydamas, kad iš tiesų tai parama statybų sektoriui.

Prezidentas, apibendrindamas ketvirtadienį vykusį susitikimą su kultūros atstovais režisieriaus Oskaro Koršunovo teatre, pabrėžė, kad šis  „garsus Europoje ir pasaulyje teatras“ priverstas glaustis buvusio biuro patalpose, „perdažius sienas iš baltos į pilką“, ir tai, anot jo, atspindi dabartinę kultūros padėtį.

„Ta padėtis, be abejo, nepasidarė lengvesnė dėl koronaviruso protrūkio. Ir tai, kaip mes gelbėjame kultūrą, man labiau panašu į statybos sektoriaus gelbėjimą. Turėtumėme būti tikslus ir pasakyti, kad tie pinigai, kurių liūto dalis šiandien yra skirta, yra iš esmės parama statybos sektoriui“, – tikino šalies vadovas.

„Turbūt tikrai nėra tas kelias, kuriuo turėtumėme eiti,. Todėl tų lėšų, kurių apimtis, bent jau iš pirmo žvilgsnio, įspūdinga, struktūra turėtų būti peržiūrėta ir turėtų būti peržiūrėta iš esmės numatant pinigų panaudojimą tiems projektams ir sritims, kurios yra reikalingiausios“, – tvirtino G. Nausėda.

Anot jo, diskusijoje buvo pajuokauta, kad mes „statome sarkofagą kultūrai iš mūro ir plytų“ ir ragino Vyriausybę skirti dėmesio kuo skubesniam viešųjų erdvių lakinam pritaikymui įvairiems renginiams – tokią idėją iškėlė teatralai ir kiti diskusijos dalyviai.

Mes „statome sarkofagą kultūrai iš mūro ir plytų“.

Anot prezidento, sumanymui įgyvendinti reikalinga infrastruktūra – scenos, įvairi įranga.

„Turime daug puikių kiemų Vilniuje, uždarų kiemų Vilniuje, kuriuose galėtų vykti tie patys teatro spektakliai, koncertai, kiti renginiai. Ko gero, būtų tada galima „įsipaišyti“ į tuos skaičius žmonių, kurie numatyti pagal karantino apribojimų mažinimo programą. Vietoje to, kad remontuotumėme patalpas, galime skirti pinigus štai tokiems dalykams, kurie iš tikrųjų padėtų kultūriniam sektoriui, ypatingai kultūrinės industrijos sektoriui“, – sakė jis.

G. Nausėda pasiūlė Vyriausybei, kad šiuo metu merdinčiam kultūros industrijos sektoriui galima būtų skirti pinigų panašiu principu, kaip tai daroma mikroįmonėms, pagal pernai sumokėtus mokesčius, arba „sudaryti sąlygas užsidirbti“.

Jis žadėjo premjerui ir kultūros ministrui pateikti konkrečius pasiūlymus dėl kultūros sektoriaus gelbėjimo.

„Tuos pasiūlymus artikuliuotai suformuluosime ir kalbėsime su kultūros ministru konkrečiai ir premjeru, kaip galime greičiau padėti kultūros sektoriui atsikratyti tos nežinomybės, į kurią jis šiandien yra papuolęs“, – sakė prezidentas.

Vyriausybė įvairioms priemonėms, nukreiptoms į kultūros sektoriaus atsigavimą po koronaviruso, yra numačiusi 25 mln. eurų, dar daugiau nei 43 mln. eurų kultūros infrastruktūros plėtrai ir atnaujinimui.

Vilniaus savivaldybė savo parengtame plane yra numačiusi šiemet pritaikyti skverus ir kitas viešąsias erdves kultūriniams renginiams.

G. Nausėda taip pat priminė savo raginimą Vyriausybės strateginės analizės centrui įvertinti kultūros indėlį į ekonomiką, nes šie nepadaryti darbai trukdo formuoti kultūros politiką.

Anot jo, neįvertinta, kad kultūros sektorius „galbūt uždirba penkeriopą sumą mūsų šaliai, ir ne tik ekonomine, bet ir žinomumo prasme“.

O. Koršunovas: susitikimas su prezidentu buvo labai svarbus

Savo ruožtu režisierius O. Koršunovas akcentavo, kad susitikimas su prezidentu buvo ypatingos reikšmės įvykis. Pasak menininko, visus 30 nepriklausomybės metų valdžia stokojo rimto požiūrio į kultūrą.

„Norėčiau pasakyti, kad įvyko labai svarbus įvykis, netgi istorinis įvykis. Prezidentas atėjo į nevyriausybinę įstaigą, tuo atkreipdamas dėmesį į kultūrą. Buvo labai plačiai kalbama apie kultūrą. Reikia pasakyti, kad beveik visus 30 metų mes stokojome rimto požiūrio į kultūrą. Visada buvo kalbama apie kultūrą, tačiau rimtai į ją nebuvo žiūrima, tiksliau, buvo žiūrima tik į fasadinę kultūrą“, – po susitikimo su prezidentu ketvirtadienį žurnalistams teigė O. Koršunovas.

Norėčiau pasakyti, kad įvyko labai svarbus įvykis, netgi istorinis įvykis.

Režisierius akcentuoja, kad įvyko pirmasis suartėjimas su nematoma, esmine kultūra. O . Koršunovas viliasi, kad Vyriausybė atsižvelgs į prezidento išsakytus žodžius ir pagaliau pradės dialogą.

„Vien tik tai, ką prezidentas šiandien pasakė, jau yra labai svarbu ir tai jau savaime veiks Vyriausybės sprendimus, ir Vyriausybė dabar privalės eiti į dialogą, mes tam dialogui pasiruošę, iš tikrųjų yra daug ir pasiūlymų, kaip padėti kultūrai, atsidūrusiai šią akimirką bėdoje“, – tikino režisierius, džiaugdamasis prezidento išsakyta idėja, kad visų pirma reikia dėmesį skirti ne infrastruktūrai ir pastatams, o kūrėjams.

ELTA primena, kad G. Nausėda ketvirtadienį su kultūros bendruomenės atstovais aptarė jų atstovaujamo sektoriaus padėtį besitęsiant koronaviruso krizei.

Susitikime dalyvavo OKT/Vilniaus miesto teatro meno vadovas, režisierius O. Koršunovas, Nacionalinių kultūros įstaigų asociacijos vadovė Rūta Prūsevičienė, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas, Nevyriausybinių scenos menų asociacijos vadovė Gintarė Masteikaitė, Kultūros ir kūrybinių industrijų asociacijos vadovė Živilė Diawara.