Sesijos pradžioje Lietuvos vadovui buvo suteiktas įžanginis žodis. Per jį Prezidentas atkreipė Europos lyderių dėmesį į pastaruoju metu suaktyvėjusią istorinio revizionizmo tendenciją.

Pasak šalies vadovo, Rusijos pastangos klastoti istoriją yra vertos visų ES šalių ir institucijų dėmesio bei vieningo atsako.

„Istorinio revizionizmo pastangomis Rusija siekia suskaldyti pasaulį į įtakos sferas ir perrašyti istoriją, paversti ją ginklu prieš Baltijos šalių tautas. Vertiname šiuos veiksmus kaip tiesiogiai nukreiptus prieš Lietuvos ir kitų ES šalių suverenitetą ir nepriklausomybę“, – sakė prezidentas.

Šalies vadovas pabrėžė, kad Rusijos priimti Konstitucijos papildymai, ginantys vadinamąją „istorinę tiesą“, pastangos reabilituoti Molotovo–Ribentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus, Prezidento V. Putino vieši pasisakymai kvestionuoja Baltijos šalių teritorinį vientisumą ir okupacijos faktą.

Istorinio revizionizmo pastangomis Rusija siekia suskaldyti pasaulį į įtakos sferas ir perrašyti istoriją, paversti ją ginklu prieš Baltijos šalių tautas.

Prezidentas ES lyderiams priminė, kad Rusijos pastangos dalinti pasaulį į įtakos sferas niekaip nesuderinamos su demokratinėmis Vakarų Europos vertybėmis – tai negali būti toleruojama ir tam būtinas greitas bei efektyvus atsakas.

Šalies vadovas informacines Rusijos atakas įvardijo kaip grėsmę Lietuvos valstybingumui ir priminė Europos Parlamento rezoliuciją, priimtą Antrojo pasaulinio karo 80-ųjų metinių proga. Joje kreipiamasi į Europos Komisiją, įpareigojant imtis lyderystės ir vieningų veiksmų, atsakant Rusijai dėl istorinių faktų klastojimo.

Prezidento teigimu, istorinis revizionizmas grėsme valstybingumui nenusileidžia kitoms hibridinėms grėsmėms, tokioms kaip šalia Vilniaus statoma Astravo atominė elektrinė, kelianti pavojų ES piliečių saugumui.

„Astravo atominė elektrinė yra geopolitinės įtakos įrankis, kurios skubotas ir neatsakingas paleidimas branduolinės saugos ir savo, ir kaimyninių šalių piliečių sąskaita tik dar kartą parodo tikruosius tikslus. Turime išlikti vieningi, nuoseklūs – jokių nuolaidų projektams, nesuderinamiems su ES piliečių saugumu!“, – sakė šalies vadovas.

Po prezidento įžanginio žodžio prasidėjo derybos dėl Daugiametės finansinės programos ir Europos gaivinimo fondo.

Prieš derybų pradžią Lietuvos vadovas susitiko su Estijos Ministru Pirmininku Juriu Ratasu ir Latvijos Premjeru Krišjaniu Kariniu. Pokalbyje apsikeista šalių derybinėmis pozicijomis, sutarta bendromis pastangomis siekti didesnio Sanglaudos ir tiesioginių išmokų žemdirbiams finansavimo.