„Labai norėtųsi, kad, vis dėlto, pačios partijos pirmiausiai imtųsi atsakomybės ir nesiūlytų tokių kandidatų, kurie keltų labai dviprasmiškų minčių ne tik man, bet visai visuomenei. Jos pačios turėtų tuo būti suinteresuotos“, – pirmadienio vakarą laidoje „LRT forumas“ kalbėjo G. Nausėda.

Šalies vadovas pabrėžė, jog tvirtinant naująjį Ministrų kabinetą bus svarbu ne tik teikiamų kandidatų kompetencijos ar politinė praeitis. G. Nausėda akcentuoja – iššūkių su reputacija turintys pretendentai į ministrus sulauks klausimo, ar, susidūrus su naujomis problemomis, jie būtų pasiryžę palikti Vyriausybę. Prezidentas aiškino šio lūkesčio 2020 m. nekėlęs, todėl, anot jo, dalis skandaluose figūravusių ministrų neprisiėmė reikiamos politinės atsakomybės.

„Be jokios abejonės, (svarbu – ELTA) programinės nuostatos ir nuostatos tam tikrais esminiais to sektoriaus, apie kurio vadovavimą mes kalbame, klausimais – ar tai būtų žemės ūkis, ar tai būtų švietimas, ar tai būtų Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Taip pat žmogaus reputacija yra besąlygiškai svarbu. Na, bet taip pat norėtųsi sąžiningai išgirsti žmogaus atsakymą, jeigu jis paslydo ir jis akivaizdžiai turi reputacinių problemų, jas įgijo savo veiklos laikotarpiu – ar jis yra pasirengęs tvirtai pasakyti, kad tokiu atveju jis atsisakytų ministro portfelio“, – dėstė G. Nausėda.

„Galimas dalykas, kad tai buvo vienas iš aspektų, kuriems aš skyriau nepakankamai dėmesio, kuomet kalbėjome apie ankstesnę Vyriausybę. Todėl ne paslaptis, kad tai vienas, tai kitas ministras įsistatęs tokias stiklines akutes ir susidūręs, pavyzdžiui, su tuo pačiu „čekučių“ skandalu, taip ir liko savo pozicijoje ir sakė, kad viskas čia yra tvarkoje“, – referuodamas į Vyriausybės narius, kurie buvo įsivėlę istorijoje dėl savivaldybių tarybų narių kanceliarinių išlaidų, kalbėjo prezidentas.

Įvertino darbą su dabartiniu užsienio reikalų ministru: tam tikrą laiką reikėjo ginti konstitucines prezidento teises

G. Nausėda taip pat įvardijo pagrindinius lūkesčius būsimam Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovui. Anot prezidento, svarbiausia, jog sutaptų vertybiniai požiūriai.

„Jeigu kalbame apie tas pačias vertybes, apie santykius su Vakarais, transatlantinę integraciją ir bendradarbiavimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, apie paramą Ukrainai – be jokios abejonės, užsienio reikalų ministro pozicija man čia bus be galo svarbi ir aš jam kelsiu ypatingus reikalavimus“, – aiškino šalies vadovas.

Vertindamas darbą su pastarosios dešiniųjų Vyriausybės užsienio reikalų ministru, konservatorių pirmininku Gabrieliumi Landsbergiu, G. Nausėda tikino – daugeliu atvejų jo bei šalies diplomatijos vadovo požiūriai sutapo. Tačiau, akcentavo jis, dažniausiai konstruktyviems santykiams trukdė „asmeninės ambicijos“.

„Negalėčiau pasakyti, kad su šiuo užsienio reikalų ministru mes turime kažkokį labai dramatišką pažiūrų išsiskyrimą. Juk visais šiais minėtais klausimais, kuriuos aš išvardijau, mes turėjome gana panašų požiūrį“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Tačiau kartais gal sutrukdydavo kažkokios asmeninės ambicijos ir vietoje to, kad suderinus klausimus būtų galima priimti visiems priimtiną sprendimą, buvo kažkur užbėgama už akių, kažkas padaroma vienašališkai. Be abejo, kad tai neatsiliepė teigiamai – kaip ir neatsiliepė teigiamai, galima sakyti, vos ne antrąją savaitę po rinkimų pradėtas kelti atstovavimo Europos Vadovų Taryboje klausimas“, – konservatorių iniciatyvą prisiminė jis.

Tokiais pareiškimais užsienio reikalų ministras bei konservatoriai bandė apriboti prezidento konstitucines galias, pabrėžė G. Nausėda. Tačiau prezidentas džiaugėsi išlaikęs tvirtą poziciją – tą žadėjo tęsti ir su būsima Vyriausybe.

„Tai tam tikra prasme galbūt mėginta paversti prezidentą nuolat besiginančia figūra. Taip, man iš tikrųjų tam tikrą laiką reikėjo ginti konstitucines prezidento teises ir aš galiu su pasitenkinimu konstatuoti, kad aš jas išsaugojau, sustiprinau ir ketinu jomis naudotis antrąją savo veiklos kadenciją. Tik, šiuo atveju, aš turbūt nepasikliausiu vien tik gynybine pozicija, bet ir būsiu gerokai aktyvesnis“, – apibendrino jis.

Seimo rinkimai vyks šių metų spalio 13 dieną.