Taip jis kalbėjo sekmadienį Šveicarijoje po susitikimo su Moldovos prezidente Maia Sandu (Maja Sandu), su kuria aptarė Kišiniovo eurointegracijos procesą.

„Lietuva žino, kad stojimo į Europos Sąjungą derybos – sudėtingas procesas, reikalaujantis žmogiškųjų išteklių ir specifinių žinių. Esame pasirengę suteikti Moldovai reikalingą politinę ir ekspertinę pagalbą“, – Prezidentūros išplatintame pranešime cituojamas G. Nausėda.

Šalies vadovas pažymėjo, kad siekiama, jog derybos su Moldova ir Ukraina dėl narystės ES prasidėtų dar šį mėnesį.

Prezidentas pasveikino Moldovą su daroma pažanga įgyvendinant Europos Komisijos rekomendacijas ir dar kartą pabrėžė, kad Lietuva tvirtai remia Moldovos siekį pradėti derybas dėl narystės ES ir tapti visateise Bendrijos nare.

Prezidentai susitikime taip pat aptarė saugumo padėtį regione. Valstybės vadovas pabrėžė, kad Lietuva ir toliau rems Moldovą saugumo ir gynybos srityje, įskaitant pagalbos teikimą pasitelkiant Europos taikos priemonę.

27 ES šalių narių ambasadoriai penktadienį iš principo sutarė birželio 25-ąją pradėti derybas su Ukraina ir Moldova dėl jų stojimo į bloką.

ES ministrai sprendimui oficialiai turi pritarti per susitikimą birželio 21-ąją. Nyderlanduose parlamentas taip pat turi duoti savo sutikimą.

Kijivas ir Kišiniovas paraiškas dėl narystės ES pateikė netrukus po to, kai Rusija 2022-ųjų vasarį pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą.

Virtinė ES šalių narių spaudžia bloką oficialiai pradėti derybas birželio 25-ąją, lyderiams gruodį priėmus politinį sprendimą.

Tačiau Vengrijos – draugiškiausios Rusijai ES valstybės – nepritarimas gali sužlugdyti šias pastangas, kurioms reikia vieningo pritarimo.

Vengrija liepą perims vadovavimą ES Tarybai, todėl nuogąstaujama, kad ji gali stabdyti pažangą.

Nepritarimą gali pareikšti ir naujoji dešiniojo sparno vyriausybė Nyderlanduose.