„Mūsų valstybė nėra pasirengusi iš karto praryti tokį didelį žaliosios ekonomikos kąsnį ir dėl to mums bus reikalinga pagalba, svari pagalba“, – žurnalistams po ES šalių lyderių diskusijų sakė G. Nausėda.

Bendrijos vadovai, išskyrus Lenkiją, pritarė tikslui iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralaus ekonomikos modelio.

Norint tai pasiekti reikės smarkiai sumažinti į aplinką išleidžiamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, o likusias emisijas kompensuoti sodinant naujus medžius ir pasitelkiant šiuo metu vystomas anglies dioksido surinkimo technologijas.

Pagal Lietuvos skaičiavimus, įgyvendinti klimato tikslams iki 2030 metų šaliai reikės apie 14 mlrd. eurų, iki 2050 metų – maždaug 41 mlrd. eurų.

„Didele dalimi aš galvoju, kad šitos išlaidos nėra klasikine prasme išlaidos. Tai yra savotiškos investicijos, nes tie pinigai eis į tuos ekonomikos sektorius, kurie ir mažiau taršūs bus, ir labiau efektyvūs, – sakė G. Nausėda.

„Tie pinigai padės siekti didesnio sąnaudų efektyvumą, pažangesnės ekonomikos struktūros ir (...) didesnės finansinės grąžos ilguoju laikotarpiu“, – pridūrė jis.

Pasak Lietuvos prezidento, klimato kaitos kontekste reikia vertinti ir kitas iš ES biudžeto finansuojamas sritis, pavyzdžiui, sanglaudos lėšas, skirtas mažinti atotrūkį tarp bendrijos šalių.

Derybose dėl daugiamečio ES iždo Lietuva siekia, kad jai skiriamos sanglaudos lėšos nemažėtų taip sparčiai, kaip siūlo Europos Komisija ir bendrijai pirmininkaujanti Suomija.

Mūsų valstybė nėra pasirengusi iš karto praryti tokį didelį žaliosios ekonomikos kąsnį ir dėl to mums bus reikalinga pagalba, svari pagalba.

„Net ir sanglaudos fondus, kitus fondus reikia traktuoti glaudžiame sąryšyje su Žaliosios ekonomikos sutartimi. Jie bus įgyvendinami koordinuotai, siekiant, kad ir šalys greičiau augtų, bet ir išlaikytų žaliosios ekonomikos tikslus“, – teigė Lietuvos prezidentas.

„Tai bus nelengva, bet laukia labai įdomus laikotarpis“, – kalbėjo šalies vadovas.

Lenkija „paprašė minutės pertraukėlės“

Lenkija nesutiko pritarti 2050 metų klimato kaitos įsipareigojimams argumentuodama, kad jai reikia daugiau laiko pereiti prie visiškai žalios energetikos.

Anot diplomatų, nuo anglių smarkiai priklausoma Lenkija derybose teigė galinti keliamus tikslus įgyvendinti 2070 metais.

Prie klausimo dėl Lenkijos įsipareigojimų ES šalių vadovai ketina grįžti 2020 metų birželį.

Paklaustas, ar Lenkijos sprendimas nediskredituoja penktadienio naktį pasiekto susitarimo, G. Nausėda atsakė: „Aš manau, kad ne. Aš manau, kad reikia džiaugtis, kad tik viena valstybė ten yra“.

„Galėjo būti ir kokios trys“, – sakė prezidentas.

Kovos su klimato kaita planą anksčiau taip pat kritikavo Čekija ir Vengrija.

„Tai tikrai nėra jokia ypatinga tragedija ir tiesiog reikia atsižvelgti į kai kurių valstybių ypatingą padėtį, ypatingas tradicijas, ypatingą energetikos sistemos struktūrą ir netgi jų dydį“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Manau, kad mūsų draugai lenkai tiesiog paprašė minutės pertraukėlės, kad galėtų geriau pasirengti“, – pridūrė jis.

Rinkliava iš taršių šalių

ES šalims patvirtinus klimato kaitos įsipareigojimus, Europos Komisija kitąmet turėtų pasiūlyti jiems įgyvendinti reikalingus teisės aktus, numatytus šią savaitę paskelbtuose pasiūlymuose dėl vadinamojo „Europos žaliojo kurso“.

Komisijos dokumentuose teigiama, kad ES mažinant emisijas ji pasiūlys įvesti rinkliavą, taikomą importuotoms prekėms iš labiau aplinką teršiančių šalių. Tokia rinkliava būtų siekiama išsaugoti ES ekonomikos konkurencingumą, nes žalioji energetika reikalauja didelių investicijų.

G. Nausėda perspėjo, kad tokia rinkliava gali paskatinti taršesnių šalių atsakomąsias priemones.

„Visko gali atsitikti“, – sakė prezidentas, paklaustas, ar rinkliava neįžiebs prekybos karo tarp ES ir tokių šalių kaip Jungtinės Valstijos ar Kinija.

Jis taip pat pabrėžė, kad kovos su klimato kaita planuose ES paragino, jog „trečiųjų šalių įrenginiai turi atitikti aukščiausius tarptautinius aplinkos ir saugos standartus“.

„Žinoma, tai yra tam tikra prasme apeliavimas į jų gerą valią, bet jeigu kalbame apie visai netoli mūsų esančias valstybes, kurios galbūt ateityje norėtų labiau integruotis į ES, tai ES įgija ir tam tikrus vertus derybose, kad tos aplinkinės valstybės laikytųsi tų standartų“, – kalbėjo G. Nausėda.

Pastaroji formuluotė į Europos Vadovų Tarybos išvadas buvo įtraukta Lietuvos iniciatyva. Šalis siekė pasiųsti netiesioginę žinutę Baltarusijai dėl Astrave baigiamos statyti atominės elektrinės.