Naujas prezidentas G. Nausėda žada tęsti kovą su oligarchija

„Šia prasme Seimo rinkimai pavasarį būtų tikrai pranašesnė alternatyva“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Nausėda.

Pasak jo, dabartinė Seimo rinkimų data naujai valdžiai „perduoda palikimą dar vieneriems metams tos ekonominės politikos, kurią yra numačiusi dar senoji Vyriausybė“.

Idėją keisti Seimo rinkimų datą po kelerių metų pertraukos vėl iškėlė valdantieji „valstiečiai“, opozicija tvirtino esanti atvira šiems svarstymams.

Dabar Konstitucijoje numatyta, kad eiliniai Seimo rinkimai rengiami Seimo narių įgaliojimų pabaigos metais spalio antrą sekmadienį.Norint perkelti Seimo rinkimus iš rudens į pavasarį, reikėtų keisti Konstituciją. Dėl Konstitucijos pataisų priėmimo Seime balsuojama du kartus, tarp balsavimų padarant ne mažiau kaip trijų mėnesių pertrauką. Nuostatos laikomos priimtomis, jeigu už jas balsuoja ne mažiau kaip du trečdaliai arba ne mažiau kaip 94 parlamentarai.

Norėtų, kad Vyriausybėje moterys sudarytų bent trečdalį

G. Nausėda sako norintis, jog moterys Vyriausybėje sudarytų bent trečdalį.

„Aš esu minėjęs, kad norėčiau, kad pradžioje, kaip programa minimum, moterų Vyriausybėje būtų maždaug trečdalis“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė jis.

Net jei dalis ministrų keisis, aš labai rimtai svarstysiu ir tikiuosi, kad bus kandidatūrų būtent pirmiausia moterų kandidatūrų.

Vis dėlto G. Nausėda pripažino, kad tai įgyvendinti būtų sudėtinga esant suformuotai Vyriausybei.

Tačiau jis mano, jog moterų kandidatūros galėtų būti pateiktos tuo atveju, jei dalis ministrų turėtų trauktis.

„Net jei dalis ministrų keisis, aš labai rimtai svarstysiu ir tikiuosi, kad bus kandidatūrų būtent pirmiausia moterų kandidatūrų, kurios galėtų užimti šias pozicijas, jeigu kai kuriems ministrams po Vyriausybės performavimo reikėtų trauktis“, – sakė G. Nausėda.

Šiuo metu visoms keturiolikai Lietuvos ministerijų vadovauja vyrai.

G. Nausėda sakė palaikantis skandinavišką požiūrį į lyčių lygybę.

Žada išnaudoti šiltėjančius santykius su Lenkija

G. Nausėda sako, kad kilus Varšuvos ir Europos Sąjungos (ES) ginčams, Lenkija parodė norą eiti į kompromisus ir yra proeuropietiška šalis.

„Kuomet iškilo konfliktas, Lenkija tikrai pademonstravo norą kompromisui, tartis ir tai pavyko padaryti, todėl aš manau, kad mes kalbėsimės ir apie šituos klausimus, bet vieno dalyko mes tikrai negalime nuneigti, kad Lenkija vaidins labai svarbų vaidmenį Europos Sąjungoje. Lietuva galėtų nuveikti kur kas daugiau, jeigu geriau suprastų savo kaimynę“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Nausėda.

„Jeigu ir yra žmonių, kurie tam tikro euroskepticizmo, tai tikrai neatspindi Lenkijos visuomenės nuotaikų. Lenkijos visuomenė kaip tik yra labai proeuropietiška“, – kalbėjo jis.

Dešinioji Lenkijos vyriausybė pastaraisiais metais ginčijasi su Briuseliu dėl teismų reformos ir kitų pertvarkų.

G. Nausėda pabrėžė, kad reformos buvo vykdomos dėl vidaus politikos darbotvarkės.

Jis žadėjo išnaudoti šiltėjančius Lietuvos ir Lenkijos santykius bei tęsti bendradarbiavimą.

„Matau kur kas daugiau panašumų tarp Lenkijos ir Lietuvos, negu nuomonių skirtumų“, – kalbėjo G. Nausėda.

Žada tęsti kovą su oligarchija

G. Nausėda pirmadienį pažadėjo tęsti kovą su oligarchija, kurią yra deklaravusi kadenciją baigianti šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.

Pasak jo, žiniasklaidoje skelbiamos koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos detalės ir parlamentinio tyrimo metu viešinti įmonių grupės atstovų veiksmai „rodo dideles bėdas“, o prie šių klausimų bus sugrįžta.

„Tam tikrų dalykų arba tam tikrų žingsnių šioje srityje yra padaryta, bet, manau, ties tuo negalime sustoti, nes oligarchija yra pavojinga ne tik tuo, kad ji perima tam tikrą žiniasklaidos kontrolę ir ima tam tikra dalimi kontroliuoti visuomenės sąmonę, bet ji stengiasi kištis į politiką ir dažnai tą daro brutaliu ir tikrai nepriimtinu demokratinėje visuomenėje būdu“, – žurnalistams Vilniuje sakė G. Nausėda.

„Štai kodėl mes turėjome istoriją su kyšio paėmimu, politinės korupcijos atvejį, kurio paviešinimas arba visų aplinkybių skelbimas tikrai rodo dideles bėdas šioje srityje ir aš manau, kad mes prie šitų klausimų tikrai sugrįšime, šitos istorijos nebus pamirštos“, – pridūrė jis.

D. Grybauskaitė yra sakiusi, kad „MG Baltic“ veikla yra oligarchinio veikimo pavyzdys. Paklaustas, ar sutinka su tokiu teiginiu, G. Nausėda sakė: „Aš manau, kad pirmiausia pati pono Masiulio (Eligijaus Masiulio - BNS) istorija aiškiai rodo, kas yra veikiantieji asmenys“.

„Tai jeigu šitos bendrovės atstovai buvo veikiantieji asmenys, tai turbūt neigti faktų baltą dieną būtų neteisinga“, – tvirtino išrinktasis prezidentas.

Politinės korupcijos byloje buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis yra kaltinamas kyšių davimu politikams už naudingų sprendimų priėmimą. Kaltinimai yra pareikšti ir „MG Baltic“ kaip juridiniam asmeniui.

Byloje taip pat kaltinami buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis, buvęs Seimo narys liberalas Šarūnas Gustainis ir eksparlamentaras, buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys. Seimo narys Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.

Nė vienas iš kaltinamųjų savo kaltės nepripažįsta, jie sako, kad teisėsaugos tyrimas vykdytas tendencingai.

Pernai parlamentinį tyrimą atlikęs Seimas paskelbė, kad koncerno „MG Baltic“ veikimas yra neteisėtas ir kelia grėsmę valstybės sąrangai ir nacionaliniam saugumui.

Koncernas sako, kad šio tyrimo metu surinkta informacija yra netiksli ir yra padavęs valstybę į teismą.

Nori pradėti darbus „nuo stabilumo“ valdžioje

G. Nausėda sako norintis pradėti darbus nuo stabilumo valdžioje.

„Mano prioritetas yra pradėti nuo stabilumo, tęstinumo ir man tai yra vertybės, juolab, kad liko iki kitų Seimo rinkimų po inauguracijos šiek tiek daugiau kaip vieneri merai“, – žurnalistams Vilniuje pirmadienį sakė G. Nausėda.

Taip jis kalbėjo ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui svarstant apie galimą atsistatydinimą iš pareigų nelaimėjus prezidento rinkimų.

Trečias rinkimuose likęs S. Skvernelis šiuo metu sako savo sprendimą paskelbsiantis liepą, kai turės grąžinti įgaliojimus naujajam šalies vadovui.

G. Nausėda tvirtino, jog apie pokyčius Vyriausybėje kalbėti kol kas yra anksti ir pasiūlė palaukti liepos.

Norėtųsi, kad tas pozicijas užimtų žmonės, kurie nuo pat pradžių labai gerai žino, ko jie atėjo į šitą poziciją ir ką jie ketina nuveikti.

„Per tą laiką gali įvykti pokyčių ir pačioje Seimo struktūroje, ir frakcijoje, ir manau, kad tokios konsultacijos vidinės jau dabar vyksta“, – teigė ekonomistas.

Jis pažadėjo daryti „viską, (...) kad Lietuva nebūtų politinėje krizėje“.

Būsimasis šalies vadovas kartojo, kad „daugiau klausimų nei įprasta“ turėtų socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui bei žemės ūkio ministrui Giedriui Surpliui.

„Yra problemos, susijusios su (Žemės ūkio) ministerijos perkėlimu į Kauną, yra ir šiaip bendradarbiavimo su ūkininkais, žemdirbiais problemų, todėl norėtų išgirsti, kaip ketinama tas problemas spręsti ateityje“, – kalbėjo G. Nausėda.

Jis sakė, kad sprendimai dėl ministrų keitimo bus priimti pasitarus su valdančiąja dauguma bei pabrėžė, kad naujieji ministrai turėtų būti paskirti su labai konkrečiomis užduotimis.

„Norėtųsi, kad tas pozicijas užimtų žmonės, kurie nuo pat pradžių labai gerai žino, ko jie atėjo į šitą poziciją ir ką jie ketina nuveikti“, – tvirtino ekonomistas.

Išrinktasis prezidentas taip pat sakė sieksiantis, jog Vyriausybėje atsirastų bent trečdalis moterų ir svarstė, kad moterų kandidatūros galėtų būti pateiktos vietoj tų ministrų, kuriuos bus nuspręsta keisti.

G. Nausėda prezidento pareigas pradės eiti po inauguracijos liepą.

Tokio aktyvumo nesitikėjo

G. Nausėda sako nesitikėjęs tokio didelio rinkėjų aktyvumo antrajame ture – per 50 procentų.

„Džiaugiuosi, kad Lietuvos žmonės pademonstravo ir pilietinę brandą, ir aktyvumą, dalyvavo gausiai. Mes tikėjomės, kad prezidento rinkimai bus populiaresni nei kiti rinkimai, bet kad dalyvaus antrajame ture per 50 proc. – labai optimistinė prognozė, mes prognozavome, kad bus apie 50 procentų“, – pirmadienį spaudos konferencijoje Seime sakė G. Nausėda.

Aktyvumas prezidento rinkimų antrajame ture siekė 53,44 proc., tuo tarpu per prezidento rinkimų antrąjį turą 2014 metais aktyvumas buvo šiek tiek mažesnis – 47,37 procentų.

Nepriklausomas ekonomistas Gitanas Nausėda sekmadienį laimėjo prezidento rinkimus, antrajame ture įveikęs konservatorių remiamą Seimo narę Ingridą Šimonytę.

G. Nausėda gavo 876 tūkst. 749 arba beveik 66 proc. balsų, o buvusi finansų ministrė I. Šimonytė – 437 tūkst. 399 arba beveik 33 proc. balsų.