Kaip pranešė prezidento spaudos tarnyba, šiame dokumente aptariama lenkų tautinės bendruomenės vizija, apimanti svarbias švietimo, kultūros, ekonomikos ir pilietinės visuomenės sritis.

„Svarbiausia, kad šis dokumentas yra atviras ir skatina dialogą. Siūlau tęsti diskusijas ir lenkų bendruomenės viduje, ir su Lietuvos valstybės institucijomis dėl šios strategijos tobulinimo ir įgyvendinimo“, – pranešime cituojamas prezidentas.

Jis pabrėžė, kad daugelis svarbiausių pasiūlymų – dėl inovatyvaus švietimo, kultūros, skaitmeninės ekonomikos, pilietinės visuomenės stiprinimo ir Vilniaus krašto ekonominės plėtros – sutampa su anksčiau visuomenei pristatyta jo Gerovės Lietuvos vizija.

Nuotoliniu būdu vykusiame susitikime šalies vadovas pabrėžė, kad gerovės valstybės kūrimas Lietuvoje neatsiejamas nuo bet kokios formos atskirties, taip pat ir atsirandančios tautiniu pagrindu, mažinimo.

„Tautinės mažumos nėra mūsų problema. Tai mūsų turtas, kuri turime branginti ir saugoti“, – sakė G. Nausėda.

Tautinės mažumos nėra mūsų problema. Tai mūsų turtas, kuri turime branginti ir saugoti.

Mokslinių šaltinių analize ir Lietuvos bei Lenkijos ekspertų įžvalgomis paremta strategija „Vilniaus kraštas 2040“ – pirmas tokio pobūdžio dokumentas Lietuvoje, aprėpiantis visas Lietuvos lenkų gyvenimo sritis.

Strategija buvo rengiama 2018–2020 metais. Projektą inicijavo ir koordinavo Lenkų diskusijų klubas, į jį įsitraukė daugelio Lietuvos lenkų bendruomenės organizacijų bei Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovai.

Tarp svarbiausių strategijoje minimų tikslų – iki 2040 metų Lietuvoje padidinti lenkų kalbos prestižą, užtikrinti aukštos kokybės mokymą lenkų mokyklose, sukurti kokybišką lenkakalbę žiniasklaidą ir pliuralistinę, demokratiniais principais bei vidine konkurencija grįstą Lietuvos lenkų pilietinę visuomenę, ketvirtosios pramonės revoliucijos pagrindu plėsti Vilniaus krašto ekonominę gerovę.