Pasak šalies vadovo, jautri rašytojos paskata atsigręžti į suluošintus žmonių likimus posovietinėje erdvėje dar kartą primena apie galimas, šiuo metu mūsų akivaizdoje bręstančių branduolinių ir geopolitinių grėsmių pasekmes.

„Už kiekvienos tragedijos slypi tragiški žmonių likimai. Ar mokame įvertinti skaudžią patirtį ir deramai iš jos pasimokyti? Visai šalia Lietuvos, Baltarusijoje, kyla šiuolaikinis Černobylis – Astravo atominė elektrinė. Tai – grėsmė ne tik Lietuvai, bet ir visai Europos Sąjungai“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.

Pasak jo, S. Aleksijevič knyga „Černobylio malda“ yra žadintuvo skambutis Astravo atominės elektrinės grėsmių neįvertinančioms valstybėms.

„Turime stengtis, kad niekam netektų parašyti kronikos „Astravo malda“, – sakė šalies vadovas.

Jis taip pat išreiškė padėką rašytojai už jos kūrybinį indėlį, įamžinant skaudžias, bet itin prasmingas Rytų Europos šalių žmonių patirtis sunkiausiais regiono istorijos etapais.

Turime stengtis, kad niekam netektų parašyti kronikos „Astravo malda“.

G. Nausėda kartu su Nobelio literatūros premijos laureate taip pat kalbėjosi apie kultūrinės diplomatijos prioritetus Rytų Europos valstybėse, aptarė istorinės atminties svarbą bei istorijos perrašymo grėsmes, su kuriomis susiduria Lietuva bei kaimyninės šalys.

Susitikime kalbėta apie iniciatyvą 2022 metus paskelbti garsaus Europos švietėjo, leidėjo Pranciškaus Skorinos metais, taip pat išreikštas palaikymas S. Aleksijevič iniciatyvai atidaryti moterų rašytojų knygų leidyklą, skatinti bei puoselėti moterų rašytojų, moterų karuose ir kituose konfliktuose temas.

2015 metų Nobelio literatūros premijos laureatė Vilniuje dalyvauja tarptautinėje konferencijoje apie kolektyvines traumas.

Minske gyvenanti rašytoja yra parašiusi knygą „Černobylio malda“ apie avarijos Černobylio atominėje elektrinėje padarinius, ji kritikuoja šiuo metu Baltarusijoje baigiamą statyti Astravo branduolinę jėgainę.

Ši atominė statoma Lietuvos pasienyje. Praėjusių metų pabaigoje Minskas skelbė, kad pirmasis jos reaktorius bus įjungtas 2020-ųjų pirmąjį ketvirtį.

Astravo AE stato Rusijos valstybinė branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“. Jėgainė turės du rusiško VVER projekto reaktorius, kurių kiekvieno galia – 1200 megavatų. Jėgainės statyba finansuojama Rusijos valstybine paskola.

Lietuva teigia, kad Astravo atominė elektrinė 50 kilometrų nuo Vilniaus statoma pažeidžiant saugumo ir aplinkosaugos standartus. Minskas kaltinimus neigia.