„Niekada nebuvo konceptualaus ginčo, nes čia ne „užvadinimo“ klausimas, o turinio klausimas, ir bet kas, kas skaitė mūsų programą, tikrai matys, kad esminės prieštaros nėra ir būti negali. Tai, ką mes bandėme pabrėžti visos kampanijos metu – gerovės valstybė neįmanoma be pasitikėjimo, o ką mes norėtume pirmiausia pasiekti, tai atkurti pasitikėjimą pačia politika“, – po susitikimo su prezidentu pirmadienį sakė I. Šimonytė.
Anot jos, konservatoriai sieks stiprių viešųjų paslaugų ir galimybių žmonėms, „kurie jaučiasi atskirti nuo bendros dinamikos“.
„Paslaugos, įtrauktis, ar tai būtų neįgalieji, ar kitos socialinės grupės, kurios dažnai lieka paraštėse ir išmokų politika tikrai ne visada padeda, nes žmonės tose paraštėse ir pasilieka, negalėdami grįžti į darbo rinką, man atrodo, kad šituos dalykus mes (su prezidentu) matome labai panašiai“, – pažymėjo I. Šimonytė.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos vadovas Gabrielius Landsbergis teigė, jog konservatoriai į derybas su galimais koalicijos partneriais Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija „ateina be raudonų linijų“.
„Esame pasiruošę išklausyti koalicijos partnerius, nesame kažkokių ministerijų sau numatę“, – teigė G. Landsbergis.
Į klausimą, ar postai parlamente ir Vyriausybėje būtų paskirstyti pagal proporcijas, I. Šimonytė teigė, kad „proporcijos svarbios tik pradinei diskusijai“, o pareigas eitų geriausias pasiūlytas kandidatas.
„Daug svarbiau darbai ir žmonės, kurie gali tuos darbus padaryti. Jei atsitiktų taip, kad galima koalicijos partnerė pasiūlytų kandidatą į ministrus, į kurį mes irgi pasiūlėme kandidatą, bet tas kandidatas turėtų didesnį pasitikėjimą visuomenėje ir būtų geresnis kandidatas, man nebūtų problema, kad tas kandidatas nėra Tėvynės sąjungos kandidatas“, – pažymėjo konservatorių kandidatė į premjeres.
Daug svarbiau darbai ir žmonės, kurie gali tuos darbus padaryti.
Kalbėdama apie galimas koalicijos partneres I. Šimonytė pažymėjo, kad partijoms nebūtų sunku sutarti dėl ekonominių klausimų, valdžios vaidmens visuomenės gyvenime.
„Yra labai nemažai sutarimo taškų, pirmiausia kalbant apie viso ko suvalstybinimą, ką matėme pastarojoje kadencijoje, kai buvo tikima, kad viskas, kas valstybinio, geriau kažkodėl veikia, nors dažnai neįvertinama, kiek tai kainuoja mokesčių mokėtojams ir kad mokesčių mokėtojai garantuoja už nuostolius tokio eksperimentinio, jei jie nesėkmingi, čia mes turime labai panašų matymą“, – teigė I. Šimonytė.
„Kur veikia rinka arba arba kur reikia kitokių valstybės intervencijos priemonių, reguliavimo, mokesčių, antimonopolinių įstatymų, tą valstybė turėtų daryti ir mestis į verslą valstybė turėtų tik pačiu paskutiniu kraštutiniu atveju. Čia, matyt, mes neblogai sutariame. Manau, kad neblogai sutariame tuo požiūriu, kad reikia kuo mažiau gniuždyti ar pančioti žmones reikalavimais, kurie nekuria didelės pridėtinės vertės, o tik biurokratinį ar administracinį srautą“, – kalbėjo konservatorių sąrašo vedlė.
Apie EVT atstovavimą: Lietuvos istorijoje yra buvę visokių modelių
I. Šimonytė sako, kad Lietuvos istorijoje yra buvę įvairių atvejų, kai Europos Vadovų Taryboje Lietuvai atstovavo ne tik prezidentas, bet ir premjeras.
„Tai tikrai nėra svarbiausias klausimas šiuo metu. Yra visokių modelių ir Lietuvos istorijoje yra buvę visokių modelių. Bet tai tikrai nėra tai, apie ką aš šiandien galvoju“, – po susitikimo su prezidentu teigė I. Šimonytė.
Spalio pradžioje prezidentas G. Nausėda teigė, kad Lietuvoje yra susiformavusi tradicija, kad Europos Vadovų Taryboje Lietuvai atstovauja prezidentas. Todėl jis nemano, kad ši tradicija po rinkimų turėtų keistis.
„Aš manau, kad tai nusistovėjusi Lietuvos politinė tradicija, ir aš nematau nei vieno argumento, kodėl šią tradiciją turėtų keisti“, – teigė jis.
Iki šiol opozicijoje buvę konservatoriai sekmadienį laimėjo Seimo rinkimus iškovoję 50 mandatų ir pradėjo derybas dėl centro-dešinės valdančiosios koalicijos su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija. Šios jėgos turėtų 74 narių daugumą Seime. Konservatoriai kviečia telktis ir kitas partijas.
Išsakė lūkestį dėl švietimo susitarimo
Šalies vadovas G. Nausėda išsakė lūkestį, kad partijos pasirašys susitarimą dėl švietimo ateities, o šiame kontekste svarbiausia, kad būsimasis švietimo ministras turėtų didelį visuomenės pasitikėjimą, sako konservatorių kandidatė į premjeres I. Šimonytė.
„Prezidentas jau anksčiau yra indikavęs švietimo susitarimą ir pareiškė, kad (tikisi, jog) toks susitarimas bus pasiektas, kadangi mes tikimės, kad tai bus pasiekta, nėra didelio ginčo“, – po susitikimo su šalies vadovu pirmadienį žurnalistams sakė I. Šimonytė.
Konservatorių sąrašo vedlė pažymėjo, kad visos derybas dėl koalicijos pradedančios dešiniosios partijos švietimą įvardijo prioritetu, ir tai „parodo, kaip svarbu tas problemas pradėti pagaliau spręsti“.
„Mums nereikia švietimo ministro, kuris būtų savas partijai, mums reikia švietimo ministro Lietuvai. (...) Be jokios abejonės, mes turime galimų kandidatų, turbūt galimų kandidatų turi ir kitos partijos, ir mūsų tikslas būtų turėti geriausią kandidatą“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Mums nereikia švietimo ministro, kuris būtų savas partijai, mums reikia švietimo ministro Lietuvai.
„Čia reikės sutelkti ir kitas politines jėgas, ne tiek darbui, kiek susitarimui dėl darbo, kad po kitų rinkimų ar dar kitų nepradėtų vėl vykdyti naujos švietimo reformos ir mes nutiesę bėgius kažkiek laiko tais bėgiais važiuotumėm, kad galėtumėm pasimatuoti rezultatą, kuris ateis geriausiu atveju po kokių dešimties metų ir apie tai riekia galvoti“, – pažymėjo I. Šimonytė.
„Čia reikia galvoti apie žmogų per tą prizmę, ar jis gali tokį pasitikėjimą turėti ir ar gali tokį procesą valdyti“, – apie galimą kandidatą į švietimo ministrus sakė konservatorių atstovė.
Iki šiol opozicijoje buvę konservatoriai sekmadienį laimėjo Seimo rinkimus iškovoję 50 mandatų ir pradėjo derybas dėl centro-dešinės valdančiosios koalicijos su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija. Šios jėgos turėtų 74 narių daugumą Seime. Konservatoriai kviečia telktis ir kitas partijas.
Rezultatai
Naujausi komentarai