„Pasirašiau įstatymą dėl 100 eurų, nors jis turi tam tikrų aspektų, kurie galbūt ir iš moralinės, ir iš kitos pusės yra kritikuotini ar kvestionuotini. Aš manau, kad šiandien mums reikia kalbėti ne tik apie gąsdinimą ir tokiu būdu siekti vakcinuoti žmones, bet mums reikia galvoti ir apie paskatas“, – ketvirtadienį Briuselyje prieš Europos Vadovų Tarybos posėdį sakė šalies vadovas.

Jis sakė, kad jei apie paskatas skiepijant nuo COVID-19 būtų pradėta svarstyti anksčiau, šiuo metu būtume geresnėje epidemiologinėje situacijoje.

Aš manau, kad šiandien mums reikia kalbėti ne tik apie gąsdinimą ir tokiu būdu siekti vakcinuoti žmones, bet mums reikia galvoti ir apie paskatas.

G. Nausėda dar kartą pažėrė kritikos Vyriausybei dėl skiepijimo tempų sulėtėjimo vasaros pradžioje.

„Mes praktiškai pražiopsojome, pramiegojome pirmą vasaros pusę, kai, nežinau dėl kokių sumetimų, buvo dirbtinai sulėtinti skiepijimosi tempai. Galbūt dėl to, kad nebūtų pasiektas prezidento tikslas 70 proc. iki liepos vidurio. O po to, kai jau buvo pamatyta, kad susikaupė didelės vakcinos atsargos ir kad gali būti kritika iš visuomenės pusės, tada buvo verčiamasi per galvą“, – nurodė jis.

Šalies vadovas sakė, kad koronavirusu užsikrečia ir skiepyti, tačiau jų sergamumas ir mirtingumas yra ženkliai mažesnis nei neskiepytųjų.

„Skiepijimasis lieka pačia svarbiausia priemone ir svarbiausia, kad mes turėtume Europos Sąjungos mastu galvoti apie bendrus pirkimus, rengiantis pandemijos tąsai“, – dėstė G. Nausėda.

Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta beveik 1 mln. 787 tūkst. žmonių – 63,9 proc. gyventojų.