„Tokio pobūdžio istorijos, šiuo atveju tai tikrai yra skandalas, gali nepriklausomų kandidatų situaciją padaryti dar sudėtingesne. Nes verslininkai mato, kas atsitiko parėmus nepriklausomą kandidatą, ateityje turbūt devynis kartus pamatuos prieš priimdami sprendimą, ar verta įsitraukti į panašias istorijas, kokios dabar ištiko su „Teltonika“, – antradienį žurnalistams Seime sakė G. Nausėda.

„Tai veda prie to, kad demokratijos Lietuvoje bus dar trupinėliu mažiau. Tikiu, kad Lietuvos žmonės šito nenori, kad jie nori turėti didesnį pasirinkimą tarp didesnės kandidatų imties, o ne rinktis iš dviejų ar trijų kandidatų“, – kalbėjo šalies vadovas.

G. Nausėda prieš prezidento rinkimus gegužę gavo 18 tūkst. eurų paramą iš „Teltonikos“ savininko Arvydo Paukščio, praėjusios savaitės pabaigoje pranešusio apie dėl biurokratinių trikdžių stabdomas aukštųjų technologijų parko “ Liepkalnyje statybas.

A. Paukštys tvirtino įtariantis, kad šiemet sulėtėjęs projekto derinimas su valstybės institucijomis ir įmonėmis gali būti susijęs su jo parama G. Nausėdai. Anot verslininko, „Teltonikos“ puslaidininkių gamyklos statybų biurokratiniai procesai itin sulėtėjo gegužę, po prezidento rinkimų, todėl svarstė, kad jo parama G. Nausėdai galėjo „kažką įskaudinti“.

G. Nausėda savo ruožtu tikino visą praėjusios Vyriausybės kadenciją jautęs asmeniškumus.

„Visokiausiomis progomis, visokiausiomis aplinkybėmis. Man sunku rasti analogų, kaip žmonės yra taip linkę į asmeniškumus“, – sakė prezidentas.

Jo teigimu, „Teltonikos“ atvejis atskleidė ir giliais biurokratines problemas, su kuriomis susiduria daug Lietuvos įmonių.

Kritikos teko valstybės valdomai kelių bendrovei „Via Lietuva“, nesuderinusiai įmonei reikalingų elektros linijų tiesimo kelio apsaugos zonoje. Bendrovė pranešė jau pateikusi būtinus teisės aktų pakeitimus.

„Tai yra nenormalu, tokie pasiteisinimai yra apgailėtini. Gal šitas „Teltonikos“ atvejis pažadins, supurtys tą mūsų valdžios institucijų pelkę“, – sakė prezidentas.

„Per eilę metų susiklostė ydingos schemos, ydingi sprendimų priėmimo algoritmai, kurie leido tarpti tokiam (...) sprendimų priėmimo modeliui“, – pridūrė G. Nausėda.

Tuo metu Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis teigė, kad norint sumažint šią „biurokratijos pelkę“ reikės Vyriausybės įsitraukimo ir priežiūros.

„Kai tu sutvarkai procesus, procesų valdymą ir kontrolę, viskas vyksta labai neblogai, bet ministro pirmininko misija yra domėtis, dalyvauti, kad ir tuose posėdžiuose, kurie galbūt nėra labai įdomūs, kalbant apie investicinių portfelių valdymą, savininkų ataskaitas. Bet be šito nieko nebus, tie sprendimai turi būti priimami, tai yra vykdomoji valdžia ir kartais reikia Vyriausybėje ir ryžtingų, griežtų sprendimų“, – žurnalistams Seime antradienį sakė S. Skvernelis.

G. Nausėda gegužę buvo perrinktas antrai kadencijai, antrajame rinkimų ture jis įveikė konservatorių kandidatę premjerę Ingridą Šimonytę.