„Vakarų valstybės išnaudojo savo galimybes pakankami nemažai ir efektyviai, bet šiandien labiausiai trūksta greičio. (...) Kadangi net ir tie sprendimai, kuriuos priėmėme dėl tankų, bus įgyvendinti per keletą mėnesių ar ilgiau“, – penktadienį Prezidentūros išplatintame vaizdo įraše sakė G. Nausėda.

„Įžengėme į kritinę šito karo stadiją ir, kaip aš sakau, patys sprendimai karo lauke nekovoja, kovoja tankai kaip ir kita karinė įranga“, – pridūrė prezidentas.

Berlynas neseniai sutiko perduoti 14 „Leopard 2“ vienetų iš savo karinių atsargų ir pritarė sąjungininkų vykdomam kovinių tankų reeksportui į Ukrainą. 

Danija, Vokietija ir Nyderlandai Ukrainai taip pat pažadėjo per artimiausius mėnesius nusiųsti bent 100 senesnių tankų „Leopard 1“. 

JAV neseniai taip pat paskelbė siųsianti Ukrainai tankų, tačiau pabrėžia, jog jų pristatymas užtruks bent kelis mėnesius.

Prezidentas taip pat sakė, kad liepą Vilniuje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas gali tapti istoriniu.

Pasak jo, tam reikalinga „ne tik tai karinė parama (Ukrainai – BNS), bet ir NATO rytinio flango stiprinimas, priemonių, reikalingų jam sustiprinti įgyvendinimas“.

„Madrido susitikime (NATO viršūnių susitikime, vykusiame pernai liepą – BNS) mes priėmėme deklaracijas, dabar atėjo laikas tų deklaracijų įgyvendinimui“, – kalbėjo šalies vadovas.

Anot G. Nausėdos, vienas svarbiausių elementų būsimame Aljanso viršūnių susitikime – gynybos planų, įtraukiant regioninius gynybos planus, patvirtinimas.

Miucheno konferencijoje Lietuvos vadovas aptarė Ukrainos perspektyvas įstoti į NATO, susitikęs su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emanueliu Makronu) prašė didesnio Paryžiaus įsitraukimo šiuo klausimu.

„Visi suprantame, kad NATO narystė nėra galima, kol šalis yra karo apystyvose, bet aš galvoju, kad turime pasiekti tam tikrą rezultatą, kuris būtų suprantamas kaip signalas judėti į priekį ir karui pasibaigus labai greitai priimti sprendimus“, – kalbėjo G. Nausėda.

Miuncheno saugumo konferencija vyksta vasario 17–19 dienomis.