1. Asmeninė diplomatija.

G. Nausėda sieks užmegzti asmeninį ryšį su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda ir galbūt sutarti su juo dėl reguliarių kontaktų. Vizito išvakarėse A. Duda interviu LRT sakė manantis, kad jiedu yra panašūs konservatyviu požiūriu į tradicijas. G. Nausėda taip pat susipažins su Lenkijos valdančiosios konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ vadovu Jaroslawu Kaczynskiu (Jaroslavu Kačinskiu) ir premjeru Mateuszu Morawieckiu (Mateušu Moraveckiu), kuris atstovauja Lenkijai ES viršūnių susitikimuose.

2. Saugumas ir gynyba.

Lenkija vaidina esminį vaidmenį siekiant užtikrinti Lietuvos saugumą. Lietuva norėtų, kad ją dengtų Lenkijos įsigyjamos amerikietiškos oro erdvės gynybos raketos „Patriot“. Bendradarbiavimas labai svarbus ir siekiant užtikrinti Suvalkų koridoriaus apsaugą. Suvalkų koridoriumi vadinamas maždaug 100 kilometrų pločio Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožas, kuris iš Vakarų ribojasi su Karaliaučiaus kraštu, o iš Rytų - su Baltarusija. Karo atveju jo užgrobimas užvertų NATO sąjungininkams sausumos kelią iki Baltijos šalių. Lenkija neseniai susitarė dėl papildomų amerikiečių karių atvykimo – didesnio amerikiečių buvimo siekia ir lietuviai.

3. Ginčas su Briuseliu.

Lietuvai gali tekti laviruoti ginče tarp Briuselio ir Varšuvos dėl Lenkijoje įvykdytos teismų reformos. ES teismas praeitą mėnesį paskelbė, kad Lenkija pažeidė teismų nepriklausomumą ir bendrijos teisę, kai sumažino Aukščiausiojo Teismo teisėjų pensinį amžių. Varšuva tvirtina, kad šiomis reformomis siekiama kovoti su korupcija ir pertvarkyti teismų sistemą, vis dar persekiojamą Lenkijos komunistinių laikų palikimo. Prezidente būnant D. Grybauskaitei, Lietuvos diplomatai sakė, kad susilaikytų, jei ES būtų surengtas balsavimas dėl sankcijų Lenkijai.

4. Tautinės mažumos.

Lenkija susitikime gali iškelti klausimą dėl Lietuvos lenkų tautinės mažumos padėties. Vizito išvakarėse G. Nausėda susitiko su lenkiškų mokyklų direktoriais, o Švietimo ministerija leido suteikti ilgosios gimnazijos statusą lenkiškai Simono Konarskio mokyklai. Kitas daug metų diskutuojamas klausimas – Lietuvos lenkų pavardžių rašyba. Iki tapdamas prezidentu G. Nausėda nepritarė iniciatyvai įteisinti lenkiškų pavardžių rašybą Lietuvos dokumentuose lenkiškais rašmenimis. Savo prašymų dėl lietuviško švietimo padėties turi ir Lenkijos lietuviai. Su jais G. Nausėda susitiks antradienio vakarą.

5. Pirmosios ponios diplomatija.

Lenkija surengs atskirą programą G. Nausėdos sutuoktinei pirmajai poniai Dianai Nausėdienei. Kartu su Lenkijos prezidento žmona ji apsilankys pas specialiosios olimpiados sportininkus. Šis Lenkijos pirmosios ponios globojamas projektas skirtas treniruotėms ir varžyboms rengti žmonėms, turintiems protinę negalią. G. Nausėdienė taip pat apsilankys Varšuvos karališkojoje pilyje, apžiūrės parodą, kur demonstruojami Lenkijos ir Lietuvos valstybės šešioliktojo ir septynioliktojo amžiaus valdovų papuošalai.