„Tai tokia data, kai dalis žmonių švenčia kažką mums nelabai suprantamo“, – kalbėjo ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Tuo tarpu prie Rusijos ambasados vyko piketai, nes Lietuvai gegužės 9 d. reiškia dar vieną okupaciją. Baiminamasi, kad šiemet atsiras norinčių ne paminėti Antrojo pasaulinio karo pabaigą, o švęsti karą Ukrainoje. Ir iš kitos pusės – kad bus noro tokiems švenčiantiesiems parodyti, kas apie juos galvojama.
Prieš porą savaičių panašiai buvo Vokietijoje. Apie 350 mašinų Hanoveryje išvažiavo į gatves su Rusijos vėliavomis ir ukrainietiškoje minioje užblokavo kelią. Policija išskyrinėjo apsižodžiavusius ir vaikė nuo fekalijomis apmėtytų automobilių.
Premjerė sako, kad mūsų institucijos yra pasirengusios. „Turbūt nėra geresnio priešnuodžio prieš įvairias provokacijas kaip mūsų pačių išmintingas elgesys“, – teigė I. Šimonytė.
Būtų gerai, kad tuo žiūrėjimu viskas ir pasibaigtų, neužkibtumėme ant įvairių provokacijų.
Kultūros ministras Simonas Kairys taip pat ragina palikti tai tarnyboms. „Yra tekę matyti, kad žmonės galvoja ateiti į tą vietą“, – sakė S. Kairys.
Artėjančią gegužės 9 d. ministras aptarė su Valstybės saugumo departamento (VSD) vadu Dariumi Jauniškiu. Ukrainos vėliava plevėsuoja ir čia. VSD jau anksčiau įspėjo, kad gegužės 9 d. Lietuvoje gali būti ne tik provokacijų, bet ir smurto.
„Niekas niekam neuždraus nei eiti į kapines pagerbti mirusiųjų, nei šį procesą žiūrėti. Būtų gerai, kad tuo žiūrėjimu viskas ir pasibaigtų, neužkibtumėme ant įvairių provokacijų“, – tęsė S. Kairys.
Eiti į kapines niekas nedraus, bet Lietuvoje jau uždraustas simbolis, kurį anksčiau pardavinėdavo prie kapinių – Georgijaus juosta. Latvija žengė dar toliau ir gegužės 9 d. paskelbė ukrainiečių gedulo daina, tad masiniai renginiai ten bus draudžiami. Pasekti Latvijos pavyzdžiu buvo sumanę ir mūsų Seimo nariai, bet apsigalvojo. Sako, kad patys ukrainiečiai paprašė gegužės 9 d. jų gedulo diena neskelbti.
„Ukrainiečiai patys supranta gegužės 9-osios subtilumą ir turime tas iniciatyvas susinchronizuoti. Kokią jie pasirinks strategiją, mes su jais derinsimės, greičiausiai tokia bus ir Lietuvos strategija“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkas (TS-LKD) Paulius Saudargas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Neseniai Latvijoje buvo pritarta pilietybės įstatymo pataisoms. Jose numatoma, jog iš remiančių karo nusikaltimus asmenų gali būti atimta Latvijos pilietybė. Entuziazmo būtų ir čia.
„Tai žingsnis, variantas, kurį reikėtų svarstyti. Aš būčiau pasirengęs tokią galimybę paremti“, – kalbėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas (TS-LKD) Laurynas Kasčiūnas.
Beveik 30 proc. Latvijos gyventojų – rusai. Lietuvoje rusų tautinė mažuma nesiekia nei 5 proc. Latvijoje daugiau žmonių turi dvigubą pilietybę. Už karo propagandą ketinama Latvijos pilietybę atiminėti tik iš tų, kurie turi ir antrąją. Jeigu žmogus turi tik vieną pilietybę, jos atimti negalima.
„Čia sankcija būtų taikoma labai nedidelei daliai žmonių Lietuvoje, kurie turi dvigubą pilietybę. Tad sankcija būtų neefektyvi“, – teigė Seimo narė (RF) Agnė Širinskienė.
„Buvo toks laikotarpis, kai pilietybė buvo suteikiama lengvesnėmis sąlygomis, galbūt už tam tikrus investicinius sprendimus. Tad aš nemanau, kad šis klausimas mums yra aktualus“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Įvairiuose Lietuvos miestuose sovietų karių kapinėse minėjimus organizuodavo rusų diplomatai, o Antakalnyje pasirodydavo Rusijos ambasadorius. Bet po Bučos skerdynių Lietuva Rusijos ambasadorių pasiuntė namo.
