Seimo narys kaltės nepripažįsta, ir, nepaisant koalicijos sutarties, paprašė, kad būtų sudaryta laikinoji tyrimo komisija dėl jo atvejo.

Prokuratūra įtaria, kad praeityje eidamas Ukmergės rajono savivaldybės tarybos nario pareigas A. Dudėnas pateikė ne savo dokumentus ir nepagrįstai gavo 10,5 tūkst. eurų kompensaciją už degalus.

„Aš norėčiau, kad vis dėlto Seime būtų sudaroma komisija atsiradus naujoms aplinkybėms“, – Seime sakė socialdemokratas.

Tai reiškia, kad Seimas turi sudaryti specialią komisiją, kuri aiškinsis, ar Seimo narys nėra persekiojimas dėl savo politinės veiklos.

„Žinoma, tai išilgins ikiteisminį tyrimą, bet jis turi tokią teisę ir aš gerbiu jo pasirinkimą“, – antradienį Seime žurnalistams sakė generalinė prokurorė Nida Grunskienė.

Pateikė ne savo čekiukus

Ji kreipėsi į Seimą prašydama panaikinti A. Dudėno teisinę neliečiamybę, kad galėtų jam pateikti įtarimus dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu bei piktnaudžiavimo einant Ukmergės rajono savivaldybės tarybos nario pareigas 2019–2023 metais.

Prokurorės teigimu, politikas į tarybos nario išlaidų ataskaitas kaip savo patirtas išlaidas galimai įrašė duomenis apie kitų asmenų išlaidas degalams ir prie šių ataskaitų pridėjo susijusius finansinius dokumentus – kitų asmenų įgyto kuro pirkimo kvitus.

Bylos duomenimis, pagal šias galimai suklastotas ataskaitas Ukmergės savivaldybė 17 kartų A. Dudėnui nepagrįstai iš viso pervedė 10,5 tūkst. eurų.

„Tokie tarybos nario veiksmai iškreipė jam kaip valstybės tarnautojui suteiktų teisių esmę, sumenkino tarybos nario autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą, pakenkė Ukmergės rajono savivaldybės tarybos įvaizdžiui, sumenkino jos prestižą bei valstybės politiko vardą, dėl ko padaryta didelė neturtinė žala bei 10 tūkst. 526 eurų turtinė žala Ukmergės rajono savivaldybei“, – teigė N. Grunskienė.

„Neadekvati suma“

A. Dudėnas antradienį Seime žurnalistams teigė nesijaučiąs padaręs nusikaltimą.

„Kuras, telefonas, spausdintuvas – tai išlaidos, kurių reikia vykdyti tarybos nario veiklą, kurią aš vykdžiau. Jaučiuosi, kad sąžiningai vykdžiau, tvarkingai vykdžiau“, – žurnalistams sakė Seimo narys.

Jis teigė turėjęs teisę kas mėnesį išleisti 250 eurų, bet iš tiesų jo išlaidos buvusios didesnės.

Politikas neatsakė, ar teikė savo kvitus už kurą, ar svetimų asmenų, tik užsiminė, jog nebuvo reikalavimo pristatyti „vardinius čekiukus“.

A. Dudėnas tvirtino, kad prasidėjus „čekiukų“ byloms jis kreipėsi į savivaldybę ir paprašė įvertinti jo ataskaitas bei klausė, ar turėtų kokias nors išlaidas grąžinti. Parlamentaras sakė sulaukęs atsakymo, jog nieko nereikia grąžinti.

Anot politiko, prokuratūros nurodyta esą nepagrįstai jo gauta suma yra neadekvati.

„Prokuratūra sako, kad aš kuro visai negalėjau naudoti, tai yra nenaudojau, kas yra nelogiška. Aš negyvenu Ukmergėje, man į posėdžius tekdavo važiuoti 30, 70 kilometrų“, – aiškino A. Dudėnas.

Jis sakė per ketverius metus nuvažiavęs 100 tūkst. kilometrų.

„Aš jaučiuosi švaria sąžine ta prasme, kad atlikau tarybos nario pareigas ir turėjau galimybę kompensuotis tas išlaidas“, – teigė parlamentaras.

Jis taip pat tvirtino nesuprantąs, kodėl vieni tarybos nariai traukiami baudžiamojon atsakomybėn, o iš kitų pinigus bandoma prisiteista civiline tvarka.

„Visos šitos bylos, kurios yra panašios, nežinau, kaip jos grupuojamos, nes visos savivaldybės veikė pagal vieną įstatymą – Vietos savivaldos įstatymą, matėme Kauno miesto savivaldybę, kur užteko ranka parašyti, kam išleidai, ir tyrimai neatliekami. Tai vienas standartas. Kitas standartas – vieni eina pagal civilinį procesą, o kiti einame pagal baudžiamąjį procesą. Dvigubi ar trigubi standartai, tai atrodo negerai ir kelia nerimą“, – kalbėjo A. Dudėnas.

Persigalvojo dėl supaprastintos tvarkos

Anksčiau jis ketino prašyti Seimo panaikinti jo imunitetą supaprastinta tvarka, tačiau antradienį persigalvojo – paprašė sudaryti specialiąją komisiją.

Seimo nario teigimu, pakeisti nuomonę jį privertė kolegų keliami klausimai dėl „čekiukų“ bylų.

„Pagrindinis klausimas yra, kaip su Aukščiausiojo Teismo sprendimu, kad tos žalos, kurios yra mažesnės nei 12 tūkst. eurų, turėtų būti sprendžiamos civiline tvarka“, – žurnalistams sakė A. Dudėnas.

Aukščiausiasis Teismas kovo pradžioje nutraukė Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus „čekiukų“ bylą, teigdamas, kad padaryta ne nusikalstama veika, o tik pažeidimas.

„Jeigu bus daugiau klausimų atsakyta, Seimo nariai galės susidaryti tikresnę nuomonę“, – tvirtino A. Dudėnas.

Jis teigė nesureikšminantis galimo koalicijos sutarties pažeidimo, nes bet kokiu atveju galutinį sprendimą priims Seimas.

„Jeigu šitas mano sprendimas gali sugriauti koaliciją, tada ji tikrai nėra tvirta. Manau, kad tikrai koalicijos negriaus šitas sprendimas“, – sakė socialdemokratas.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis praėjusią savaitę BNS sakė, kad pagal koalicijos sutartį valdančiųjų atstovai turi prašyti supaprastino proceso, jeigu prokurorai kreipiasi dėl jų teisinės neliečiamybės panaikinimo.

Koalicijos sutartyje numatyta, kad „bet kuris koalicijos narys, dėl kurio neliečiamybės panaikinimo į Seimą kreipiasi Generalinė prokuratūra, iš karto viešai Seimo posėdyje padaro pareiškimą, jog sutinka, kad jo neliečiamybė būtų panaikinta, nesudarant tyrimo komisijos dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“.

Pagal Seimo statutą, jeigu parlamentaras, išklausęs generalinio prokuroro pranešimą dėl jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmimo ar kitokio jo laisvės suvaržymo, iš karto viešai Seimo posėdyje sutinka, kad jo neliečiamybė būtų panaikinta, tyrimo komisija dėl to nesudaroma.

Taip pat numatoma, kad politikui atsisakius teisinės neliečiamybės, šis klausimas turi būti nagrinėjamas artimiausiame Seimo posėdyje kitą dieną.

Jeigu Seimo narys nesutinka, kad teisinė neliečiamybė būtų panaikinta, parlamentas privalo sudaryti specialiąją komisija, ši turi išklausyti prokurorą, Seimo narį, jei reikia, kitus asmenis, ir parengti išvadą, ar pataria Seimui naikinti parlamentaro imunitetą, ar ne.

Abiem atvejais leidimą patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn turi duoti ne mažiau kaip 71 iš 141 parlamentaro.

Ne vienintelis parlamente

Socialdemokratas – antras šios kadencijos Seimo narys, kurio teisinę neliečiamybę prokurorė prašo panaikinti, siekiant pareikšti įtarimus „čekiukų“ bylose.

Teisėsauga šiemet įtarimus „čekiukų“ byloje yra pareiškusi parlamentarui liberalui Andriui Bagdonui. Prieš tai Seimas jo imunitetą panaikino supaprastinta tvarka, nesudarant komisijos.

Pagal Konstituciją, Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržoma jo laisvė.

Generalinės prokurorės duomenimis, šiuo metu 35 savivaldybių nariams yra pareikti įtarimai čekiukų bylose.

„Yra atliekami tyrimai, kur yra tiriami ir dabartiniai Seimo nariai, bet ar bus prašoma leisti juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn, dabar dar negaliu nurodyti“, – antradienį sakė N. Grunskienė.

Jos duomenimis, jau išnagrinėta 20 baudžiamųjų bylų.