Prezidentūra apkaltino Žygimantą Pavilionį, kad šis kišasi ir daro spaudimą, savo ruožtu konservatoriai prezidentui grasina imtis teisinių priemonių. Gal iš tiesų už uždarų durų vyksta konstruktyvus dialogas, o tik viešumoje vyksta kova prieš rinkimus?

Praeitą savaitę atrodė, kad konfliktai dėl ambasadoriaus Lenkijoje jau į pabaigą. Ir taip atrodė tiek iš konservatorių, tiek iš Prezidentūros pusės.

Buvo žadama, kad su ambasadoriaus skyrimu „netrukus bus pajudėta“, bet šią savaitę, atrodo, sugrįžta į pradines pozicijas.

„Gal prezidentas, kuris užsienio politika niekad neužsiėmė, labai susiaurina iki savo konflikto su Gabrielium Landsbergiu. Bet tai yra daug daugiau. Tai yra kiekvieno Lietuvos piliečio interesas sukurti taką į ateitį, kur mes galėtume saugiai auginti savo vaikus ir niekada nematyti rusų tankų, kaip aš juos mačiau prie televizijos bokšto. O prezidentas su tam tikros partijos bilietu studijavo Vokietijoje“, – kalbėjo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas (TS-LKD) Žygimantas Pavilionis.

Na, čia vyksta iš esmės kova dėl interpretacijų.

Vašingtone Ž. Pavilionį pasivijo žinia, kad prezidentūra iš G. Landsbergio lauks alternatyvių kandidatų. Tai yra ne tų, kuriuos ministerija jau siūlė. Į tai Ž. Pavilionis atsakė ultimatumu: jeigu Prezidentūra iki sausio pabaigos atsisakys apsvarstyti jau pateiktas kandidatūras, Ž. Pavilionio komitetas imsis veiksmų. Tada – vėl Prezidentūros eilė. Atsakė, kad bet koks URK kišimasis į procesą šioje stadijoje būtų traktuojamas kaip spaudimas prezidentui ir Vyriausybei.

„Na, čia vyksta iš esmės kova dėl interpretacijų. Prezidentas įsivaizduoja, kad jam turi būti viskas pavaldu ir nemato jokio vaidmens Vyriausybei“, – teigė politologas Mariusz Antonowicz.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Nors Lietuva ambasadoriaus Lenkijoje neturi jau keturis mėnesius, prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė sakė, kad bendravimo stygiaus nesijaučia. G. Nausėda su Lenkijos prezidentu Andžejumi Duda gali bendrauti be tarpininkų: dažnai matosi, pasiskambina, susirašo žinutėmis.

„Na, žinote, tikrai ryšys yra puikus. Manau, kad mano buvimo šioje kadencijoje metu santykiai su Lenkijos Respublika tikrai pagerėjo ir yra puikūs įvairiose srityse“, – džiaugėsi prezidentas G. Nausėda.

Bet per tą laiką, kol Lietuvos valdžia stumdėsi dėl ambasadoriaus, Lenkijos vyriausybę perėmė Donaldas Tuskas. O pagal Lenkijos Konstituciją, užsienio politiką formuoja ne prezidentas, bet vyriausybė.

„Prezidentas čia taip sako, kad jis bendrauja su dalimi Lenkijos ir dar su ta dalimi Lenkijos, kuri turi mažiau įgaliojimų vykdyti ir kurti tą užsienio politiką“, – sakė M. Antonowicz.

Ambasadoriaus darbas būtų tiesti tiltus su nauja valdžia.

„Ten atėjo tokia valdžia, kuri turi rimtą konfliktą su prezidentu Duda. Darys viską, kad jį atriboti. Ambasadoriai yra atšaukiami. Ten dar didesnės dramos vyksta negu pas mus“, – tikino Ž. Pavilionis.

Jeigu iki sausio pabaigos su prezidentu susitarti nepavyks, konservatoriai žada klausimą spręsti Seime.

„Įsivaizduokite, per 33 nepriklausomybės metus Prezidentūra neturi jokių teisinių normų, kurios nors kiek suvaldytų tokią situaciją“, – sakė Ž. Pavilionis.

O Ž. Pavilionio pavaduotojas komitete, valstietis Giedrius Surplys mano, kad iš tiesų konservatoriai su Prezidentūra susikalba, bet tik tada, kai niekas nemato.

„Ne į kameras vyksta konstruktyvus dialogas. Tačiau prieš kameras, prieš spaudą, prieš rinkėjus tęsiasi priešrinkiminė prezidentinė kova“, – teigė Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas (LVŽS) Giedrius Surplys.

Todėl mano, kad iki sausio pabaigos kompromisas dėl ambasadoriaus vis dėlto bus. Ir nors neabejotinai lenkai šią dramą stebi, jie nesureikšmina.

„Visi puikiai supranta – tiek Lenkijos valdžia, tiek prezidentas Zelenskis, kad mūsų prezidentas nesutaria chroniškai su užsienio reikalų ministru ir turbūt su premjere. Tai visi priima kaip duotybę, kaip neišvengiamybę politikoje“, – įsitikinęs G. Surplys.

Praeitą savaitę antakį vertė pakelti, kad G. Landsbergis V. Zelenskį prie lėktuvo pasitiko, bet po to turėjo važiuoti savais keliais. Nors ten buvo ir G. Landsbergio kolega, Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, G. Landsbergio Prezidentūra nekvietė.