Kaip pirmadienį pranešė Prezidentūra, forumo metu pristatytas Lietuvos potencialas gynybos ir kosmoso technologijų, biotechnologijų, aukštųjų technologijų gamybos bei tvarios maisto pramonės srityse.

„Lietuva tarptautiniu mastu žinoma dėl pažangių lazerių technologijų, gyvybės mokslų, daiktų interneto įrenginių. Mūsų kosmoso sektorius stiprina pozicijas tarptautinėje erdvėje. Esame pasaulinis finansinių technologijų centras, užimantis šeštą vietą pasauliniame kibernetinio saugumo indekse. Maisto pramonė – įvairi, išmani ir orientuota į tvarumą. Auga ir mūsų žaliųjų technologijų bei gynybos technologijų ekosistemos. Kviečiu Japonijos verslą atrasti ir įžengti į Lietuvos išmaniųjų technologijų rinką“, – kalbėjo G. Nausėda.

Taip pat prezidentas pabrėžė Lietuvos spartų augimą ir konkurencingą investicinę aplinką.

„Per pastaruosius 20 metų mūsų bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui pasiekė 90 proc. Europos Sąjungos vidurkio. Lietuva jau ne vienus metus iš eilės yra tarp sparčiausiai augančių Europos ekonomikų.“

Prezidentūros teigimu, G. Nausėda susitikimo metu sakė, kad nuo kitų metų Lietuva skirs daugiau nei 5 proc. BVP gynybai, o tai atveria reikšmingas galimybes gynybos pramonei. Pasak Lietuvos vadovo, siekiant skatinti karinės gamybos augimą, jau supaprastintos leidimų procedūros, jos pritraukia investuotojus, ypač iš Vokietijos ir JAV.

Prezidentas taip pat pažymėjo, kad stiprinamas Klaipėdos jūrų uosto konkurencingumas – uostas užima apie 40 proc. rinkos Baltijos regione.

G. Nausėda pakvietė Japonijos bendroves aktyviai įsitraukti į strateginių transporto ir energetikos projektų įgyvendinimą Lietuvoje. Jis pabrėžė, kad Lietuvos investicinė aplinka yra patraukli gynybos pramonės, dirbtinio intelekto ir autonominio vairavimo technologijų plėtotojams.

Prezidentas taip pat pabrėžė Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Pasak šalies vadovo, Lietuva iki 2028 metų siekia visiškos energetinės nepriklausomybės, o jos strategijos pagrindą sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija ir inovatyvūs sprendimai, įskaitant mažųjų branduolinių reaktorių technologijas.

G. Nausėda Japoniją vadino strategine Lietuvos partnerė Indijos ir Ramiojo vandenynų regione bei viena iš svarbiausių sąjungininkių pasaulinėje arenoje.

„Mūsų politiniai, saugumo, ekonominiai, mokslo ir kultūriniai ryšiai yra be galo vertingi“, – teigė G. Nausėda.

Prezidentūros duomenimis, forumo metu pasirašyti svarbūs bendradarbiavimo susitarimai inovacijų, kosmoso ir transporto srityse: Lietuvos Inovacijų agentūros ir Japonijos kosmoso tyrimų agentūros (JAXA) bendras pareiškimas, taip pat Klaipėdos ir Nagojos uostų bei Inovacijų agentūros ir Atvirosios kosmoso verslo inovacijų platformos (CrossU) bendradarbiavimo susitarimai.

Savo vizito Japonijoje metu G. Nausėda taip pat susitiko su Japonijos imperatoriumi Naruhito.

Tai antrasis Prezidento susitikimas su imperatoriumi – 2019 metais Prezidentas su pirmąja ponia dalyvavo imperatoriaus įžengimo į sostą ceremonijoje.

Anot Prezidentūros, 2022 metais šalys minėjo diplomatinių santykių užmezgimo 100-metį. Tais pačiais metais įtvirtinta Lietuvos ir Japonijos dvišalė strateginė partnerystė.

Praėjusiais metais Vilniuje Japonija tapo strategine partnere Trijų jūrų iniciatyvoje.