Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys, ekspremjeras Algirdas Butkevičius tikino, kad akcizų degalams tarifo didinimas bei metinės apyvartos smulkiesiems verslininkams rodiklio mažinimas gali atsiliepti neigiamai

„Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos pozicija pagrindiniam Gynybos fondo įstatymui pritarti, bet turime pastabų dėl Akcizų įstatymo tos dalies, kur numatytas degalų tarifo didinimas. Tai atsilieps neigiamai prekių ir paslaugų kainų augimui, tiek verslui, tiek namų ūkiams, taip pat turės įtaką infliacijos augimui“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto suorganizuotų klausymų metu kalbėjo A. Butkevičius.

„Taip pat nepritariame smulkiesiems verslininkams mažinti metinę apyvartą nuo 45 iki 20 tūkst. eurų, kai Europos Komisija beveik kasmet šią ribą kelia aukštyn“, – pažymėjo jis.

„Valstietis“ Valius Ąžuolas kėlė klausimą, kodėl Lietuvos bankas į biudžetą nemoka nei vieno euro.

„Kodėl Lietuvos bankui, kuris uždirba 300 mln. eurų leidote nemokėti nei cento į biudžetą, kai tuo metu Miškų urėdija sumoka po 70 mln. eurų? (...) Galima būtų iš Lietuvos banko paimti gynybai ir nereikėtų nei smulkaus verslo smaugti, nei savivaldybių, nei akcizų, nei kitų dalykų“, – kalbėjo „valstietis“.

Vis tik finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad kartelę smulkiajam verslui siūlo mažinti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), o V. Ąžuolą politikė ragino inicijuoti įstatymų pokyčius pačiam.

„Dėl kartelės nuleidimo, tai ką daro ar siūlo Europos Komisija yra susiję su pridėtinės vertės mokesčio keitimu, ne su verslo liudijimų reguliavimo pokyčiais. Tuo metu EBPO atliktos studijos vertinimu siūloma kartelę mažinti nuo 45 iki 20 tūkst. eurų“, – sakė G. Skaistė.

„Ponas Ąžuolai, galite inicijuoti visų įstatymų keitimą, kuriuos manote, kad yra reikalingi“, – tikino ji.

Organizacijos pasigenda PVM dedamosios, kritikuoja akcizų alkoholiui kėlimą

Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas Giedrius Lingis tikino, kad organizacija būtų linkusi „atiduoti 25 mln. eurus“ dėl civilinės saugos, bet su viena sąlyga – funkcijos turėtų būti įgyvendintos savivaldos srityje.

„Gynybos fondo įstatyme, kaip vienas lėšų šaltinių, numatyta paimti iš savivaldybių biudžetų 25 mln. eurų kasmet civilinės saugos funkcijoms finansuoti. (...) Asociacija supranta dabartinę situaciją, kaip ir būtume linkę atiduoti tuos 25 mln. eurų kasmet, bet su viena sąlyga, kad tie 150 mln. eurų per 6 metai grįžtų atgal savivaldybėms, civilinės saugos funkcijoms savivaldos srityje įgyvendinti“, – kalbėjo G. Lingis.

Tai atsilieps neigiamai prekių ir paslaugų kainų augimui, tiek verslui, tiek namų ūkiams, taip pat turės įtaką infliacijos augimui.

Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) laikinai einantis pareigas generalinis direktorius Emilis Ruželė priminė, kad Vyriausybė nepritarė pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimui. Tai, anot jo, būtų leidę išlaikyti visuotinumo principą.

„Iš dalies galime pasidžiaugti, kad dėl gynybos fondo ir pelno mokesčio buvo atsižvelgta, į pusę mūsų siūlymų buvo atsižvelgta, bet nebuvo pritarta PVM didinimui, nors tai sunkus sprendimas, bet jis būtų išlaikęs visuotinumo principą. Nes ir verslas, ir gyventojai prisidėtų prie gynybos“, – teigė E. Ruželė.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atstovė Daiva Macijauskė pareiškė nepritarianti akcizų, ypatingai lengviesiems alkoholiniams gėrimams, kėlimui.

„LPK pritaria pačiam Valstybės gynybos fondo įsteigimui, su tikslu, kad surinktos lėšos bus panaudotos krašto apsaugai. (...) Tuo metu nepritariame automobilių atskaitymo ribojimui ir akcizų alkoholio, ypatingai lengviesiems alkoholiniams gėrimams, kėlimui“, – sakė LPK atstovė.

Antradienį Seime pateiktas Vyriausybės parengtas projektas, kuriuo siūloma įsteigti Valstybės gynybos fondą, nustatyti jo paskirtį, lėšų šaltinius, lėšų naudojimą, taip pat fondo valdymą ir jo pabaigą.

Už Valstybės gynybos fondo įstatymo projektą po pateikimo balsavo 63, susilaikė 42, prieš 4 parlamentarai. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą patvirtintas Biudžeto ir finansų komitetas. Projektas svarstymo stadijoje į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti birželio 25 d., o dalį lydinčiųjų įstatymų numatoma svarstyti birželio 18 d.

Valstybės gynybos fondas būtų skirtas kaupti valstybės piniginiams ištekliams, kuriais būtų užtikrintas itin skubių prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikių įgyvendinimas.

Ministrų kabinetas numato įsigyti divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumui išvystyti reikalingą ginkluotę, techniką ir amuniciją, sukurti karinę infrastruktūrą, sukurti Vokietijos vadovaujamos NATO brigados infrastruktūrą, išvystyti kontrmobilumo priemones, skirtas kliūtims ir užtvarams priešo pajėgoms formuoti.

Taip pat finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto, karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir sukūrimo projektus bei įgyvendinti Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nurodytą programą, skirtą civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai užtikrinti.

Valstybės gynybos fondo lėšas sudarytų laikinasis solidarumo įnašas už 2025 metų mokėjimo laikotarpį, fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių savanoriškos įmokos, 1,9 proc. valstybės biudžeto pajamų, gautų iš surinkto pelno mokesčio 2025 metais, 6 procentai – 2026 ir vėlesniais metais.

Taip pat numatoma gauti 6,5 proc. valstybės biudžeto pajamų, gautų iš akcizų 2025 metais, 6,6 procento – 2026 metais, 6,9 procento – 2027 ir vėlesniais metais. 0,2 procento pajamų būtų gauta iš surinkto gyventojų pajamų mokesčio 2026 ir vėlesniais metais į konsoliduotuosius valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, 0,3 proc. valstybės biudžeto pajamų, gautų iš surinkto gyventojų pajamų mokesčio 2025 metais, 0,5 procento – 2026 ir vėlesniais metais.

25 milijonai eurų fonde numatyti iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio, ta pačia suma sumažinus savivaldybių biudžetams tenkančią pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį, apskaičiuotą rengiant Lietuvos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą.

Numatoma, kad įstatymas jį priėmus įsigaliotų 2024 m. spalio 1 d.

ELTA primena, kad Finansų ministerija siūlo papildomas lėšas gynybai surinkti pratęsiant bankų solidarumo mokestį, didinant pelno mokesčio tarifą 1 proc. punktu, pakeliant akcizus ir įvedant mokestį daliai draudimo sutarčių. Šios priemonės leistų jau 2025 m. į gynybos fondą surinkti 297,8 mln. eurų, o 2026 m. – 421,2 mln. eurų.

Dar metams pratęsus bankų solidarumo mokestį, jis 2025 m. atneštų 60 mln. eurų.

Akcizų didinimas apimtų alkoholį ir tabaką bei 6 centų saugumo dedamąją visam kurui.

Tarp siūlymų – ir Saugumo įnašo koncepcija, t.y. 10 proc. įnašas draudimo sutartims išskyrus gyvybės draudimą.