„Nebuvo tokios kalbos jau nuo gegužės turbūt 29 ar 30 dienos, kai prasidėjo visokios tokios diskusijos. Tai yra „socialdarbiečių“ ir Ramūno Karbauskio susitarimas – tai ne mano sprendimas. Mano sprendimo jokio nėra, kadangi aš esu išrinktas Lietuvos Respublikos Seime ir aš paklūstu Lietuvos įstatymams, o ne R. Karbauskio įsakymams“, – sakė V. Pranckietis.

Siūlymą jam atsistatydinti jis pavadino šantažu, o naujos koalicijos sudarymą laiko farsu. „Prisiminkime, kokia koalicija buvo prieš tai. Ji buvo tokia pati, dabar ji išardyta, kuriama nauja – vėl tokia pati. Tai yra farsas“, – mano V. Pranckietis.

Jo teigimu, pati sutartis tapo turbūt vieninteliu dalyku, kaip pakeisti Seimo pirmininką.

„Jeigu tik toks uždavinys kyla koalicijai – tai tada ko verta ta koalicija? Tai yra senoviškas, nomenklatūrinis veikimas, kada vienas partijos vadas sako kitam, kad tu turi trauktis, nes aš čia įdėsiu kitą, nes kitą labiau myliu“, – taip situaciją apibūdino V. Pranckietis.

Seimo vadovas sakė neabejojąs, kad atlaikys balsavimą dėl nepasitikėjimo Seime, nes "sveikas protas nugalės". 

Ne, su manimi nebuvo tariamasi, aš nedalyvauju postų biržoje.

Į klausimą, kaip  įsivaizduoja tolesnį darbą, V. Pranckietis atsakė: „tokį pati, kaip ir buvo iki šiol“.

Komentuodamas R. Karbauskio žodžius, kad vienas žmogus negali laikyti įkaitu visos valstybės, V. Pranckietis savo ruožtu patarė R. Karbauskiui  to nedaryti –„nelaikyti įkaitu visos valstybės ir viso Seimo“.

Paklaustas, ar su juo buvo tariamasi dėl pareigų, jis atsakė, kad ne.  „Ne, su manimi nebuvo tariamasi, aš nedalyvauju postų biržoje.  Aš manau, kad jeigu esi teisėtai išrinktas, teisėti būdai yra ir pakeitimo“, – sakė V. Pranckietis.

Jis taip pat sakė, kad neketina trauktis iš „valstiečių“ partijos. „Neketinu iš „valstiečių“  partijos  trauktis. Manau, kad „valstiečių“  partija supras vieną kartą, kad toks vadovavimas partijai yra netinkamas ir netenkinantis partijos lūkesčių. Ir su tokiu vadovavimu į rinkimus partija nukeliautų turbūt į niekur“, – sakė V. Pranckietis.

Paklaustas, ar nebijo būti pašalintas iš „valstiečių“ partijos, jis sakė, kad tai ne vieno asmens sprendimas. „Esu Kauno rajono skyriaus  narys, turiu šimtaprocentinį palaikymą. Toks klausimas ten net nekyla, ten yra priešingas klausimas“, – sakė V. Pranckietis.

Kaip jau skelbta, penktadienį valdančiąją koaliciją formuojančios partijos ketina pasirašyti koalicijos sudarymo sutartį. O kitą antradienį, jei V. Pranckietis pats neatsistatydintų, planuojama balsuoti Seime dėl nepasitikėjimo Seimo pirmininku.

Jeigu V. Pranckietis išliktų pareigose, sutartis dėl valdančiosios koalicijos sudarymo neįsigaliotų.

Toks veiksmų planas yra numatytas tariantis dėl valdančiosios koalicijos sudarymo. Pagal jau anksčiau pasirašytą memorandumą, Seimo pirmininko postas turėtų atitekti „socialdarbiečiams“.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis R. Karbauskis yra sakęs, kad Seimo pirmininkui V. Pranckiečiui niekas neturi pretenzijų.

„Tiesiog keičiasi aplinkybės, formuojasi nauja valdančioji dauguma“, - sakė R. Karbauskis.

Jo teigimu, frakcija tikisi, kad Seimo pirmininkas V. Pranckietis pats padarys sprendimą.

Seimo statutas numato, kad pasiūlymas atleisti Seimo pareigūną ar valstybės institucijos vadovą, kurį skiria Seimas, turi būti svarstomas, kai tai motyvuotu raštu pateikia Seimo valdyba, komitetas ar ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių.

Pareiškimas dėl kurio nors pareigūno atleidimo įteikiamas Seimo pirmininkui, o dėl pirmininko atšaukimo – Seimo pirmininko pirmajam pavaduotojui.

Toks pareiškimas turi būti paskelbtas artimiausiame Seimo posėdyje.

Seimo nariai negali vienos sesijos metu pakartotinai reikalauti atleisti tą patį pareigūną.

Sprendimas dėl Seimo pareigūnų ar valstybės institucijų vadovų atleidimo dėl nepasitikėjimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, sprendimas dėl Seimo pareigūnų ar valstybės institucijų vadovų atleidimo kitais pagrindais – atviru balsavimu Seimo posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma.

Pagal išankstinį planą, „valstiečiai“, „tvarkiečiai“, „socialdarbiečiai“ ir LLRA-KŠS valdančiosios koalicijos sutartį turėtų pasirašyti šį penktadienį, vidurdienį.

Premjeras sukritikavo susitarimą

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, kad susitarimai dėl koalicijos turi būti grįsti bendromis vertybėmis ir darbais Lietuvos žmonių labui, o ne priklausyti nuo vieno posto.

„Keista girdėti, kad penktadienį planuojama pasirašyti koalicinė sutartis gali nustoti galioti jau antradienį, jei nebus pakeistas Seimo pirmininkas. Apmaudu, kad pagrindiniu derybų kausimu tampa šis. Esu įsitikinęs, kad Lietuvos žmonėms daug labiau rūpi socialinės atskirties mažinimas, vaiko pinigai, didesnės pensijos senjorams, didesnės dirbančiųjų pajamos ir kiti esminiai pokyčiai valstybėje, kurie yra pradėti. Turime susitelkti į jų įgyvendinimą“, – išplatintame pranešime teigia premjeras.

„Nėra prasmės pasirašinėti koalicinės sutarties su išlygomis. Ar Seimas slaptu balsavimu išreikštų nepasitikėjimą Seimo pirmininku, šiuo metu negali atsakyti niekas. Kiekvieno Seimo nario mandatas yra laisvas ir tai jo apsisprendimo klausimas. Galiu tik pakartoti, kad dėl darbo Seimo pirmininkui niekas priekaištų nereiškia, tą viešai yra pasakę daugumos frakcijų Seime atstovai“, – pridėjo jis.

S. Skvernelio teigimu, derybų laikas eina į pabaigą ir ateina metas priiminėti sprendimus.

„Koalicija turi dirbti kartu siekdama bendrų tikslų. Taip Vyriausybė veikė nuo 2016 m. pabaigos. Tik taip galima pasiekti gerų rezultatų. Šiandien turime sau atsakyti, ar valdančiosios koalicijos dalyviai pasiruošę dalinti atsakomybę ir dirbti būtent taip“, - sako jis.

Mes nedalyvautume balsavime. Tai tos ketveriukės klausimas, tegu išsisprendžia savo smėliadėžės žaidimų baigtį.

Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad koalicijos stabilumą nulems ne partijų pirmininkų parašai ant sutarties.

„Žymiai svarbiau, kiek iš tiesų koaliciją ir jos sprendimus rems kiekvienas joje dalyvaujančių frakcijų narys. Kiek bus tarpusavio pasitikėjimo. Kaip ją vertins Lietuvos žmonės. Todėl kviečiu visas atsakingas politines jėgas pamiršti asmeniškumus, vidinius konfliktus, kurių yra visose frakcijose – ir sutarti kartu dirbti Tėvynės labui“, – ragina S. Skvernelis.

Sako, kad nesiekia V. Pranckiečio atstatydinimo

Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) frakcijos seniūnas Andrius Palionis teigia, kad Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio nesitraukimas iš užimamos pozicijos yra logiškas žingsnis, nes perleisti Seimo pirmininko kėdę jiems „socialdarbiečiai“ nereikalauja, o tai pasiūlė, anot A. Palionio, pats „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.

Pasak A. Palionio, koalicijos formavimas yra bendras darbas ir turėtų būti priimami bendri sprendimai, o Seimo pirmininko postas, teigė LSDDP frakcijos seniūnas, „socialdarbiečiams“ nėra prioritetas.

„Tris valandas mes trečiadienį diskutavome, mūsų prezidiumo posėdyje buvo ir pats Ramūnas Karbauskis svečiuose, ir užtikrinu, kad pagrindinė diskusija buvo ne Seimo pirmininkas. Pagrindinė diskusija buvo (…) apie Vyriausybės veiklos planą“, - po V. Pranckiečio ketvirtadienį surengtos spaudos konferencijos, kurios metu jis dar kartą patvirtino nepaliksiąs Seimo vadovo kėdės, sakė A. Palionis.

Pasak jo, pagrindinė priežastis, kodėl buvo nutarta pasirašyti koalicinę sutartį, yra ta, kad pavyko susiderėti dėl Vyriausybės programos punktų įgyvendinimo, o Seimo pirmininko postas, anot A. Palionio, yra ne jų partijos lyderio Gedimino Kirkilo įnoris, tačiau pačio „valstiečių“ lyderio R. Karbauskio pasiūlymas.

„Ramūnas  (Karbauskis. – ELTA) išreiškė savo poziciją (…), nes pas mus irgi vyksta diskusijos dėl Seimo pirmininko posto, ar čia tikrai yra toks noras, tai Ramūnas užtikrino, kad tai ne Gedimino (Kirkilo. - ELTA) noras, o pats Ramūnas ir valstiečiai žalieji siūlė šitą poziciją mums pasiimti“, - sakė A. Palionis.

LSDDP frakcijos seniūnas taip pat pridūrė, kad koalicinė sutartis bet kokiu atveju bus pasirašyta, o nepasitikėjimą Seimo pirmininku, anot jo, turi organizuoti „valstiečiai“.

„Mūsų nėra prioritetas nepasitikėjimas Seimo pirmininku, tai yra daugiau didžiosios frakcijos noras, tai jie tą turės daryti“, - sakė A. Palionis, pridūręs, kad pats asmeniškai su V. Pranckiečiu niekada nesipyko.

Vis dėlto, pabrėžė„socialdarbietis“, tai, kad koalicinė sutartis bus nutraukta, jei nepasitikėjimo V. Pranckiečiu procedūra nepavyks, taip pat buvo R. Karbauskio idėja.

„Vakar mūsų prezidiumo posėdyje buvo paklausta R. Karbauskio, kas bus, jei neatleis Seimo pirmininko, tai jis pasakė, kad negalios koalicinė sutartis“, - konstatavo A. Palionis.

Pasak jo, ar koalicinė sutartis vis dėlto liks galioti, paaiškės antradienį, tačiau, teigė A. Palionis, vien dėl Seimo pirmininko posto pačios koalicinės sutarties niekas iš „socialdarbiečių“ pusės nutraukti nereikalaus.

„Mano manymu, tai ją nutraukti nėra ko, nes pagrindiniai aspektai, kurie bus pasirašyti dėl Vyriausybės programos, tai į daugelį mūsų punktų yra atsižvelgta“, - sakė A. Palionis, pridūręs, kad kurie „socialdarbiečių“ frakcijos nariai, jo žiniomis, balsuos prieš nepasitikėjimo pareiškimą V. Pranckiečiui, tačiau konkrečių vardų neįvardijo.

Opozicija balsavime nedalyvautų

Trečiadienį vakare koalicijos partneriams „socdarbiečiams“ pareiškus, kad jungtųsi į koaliciją, jeigu bus atstatydintas Seimo pirmininkas, V. Pranckiečiui artėja lemiama akistata. Planuojama, kad slaptas balsavimas dėl atstatydinimo vyktų antradienį. Opozicinės partijos teigia procedūrą ketinančios ignoruoti. Kartu iki galo nėra aišku, ar net suformavus daugumą užteks balsų.

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnas Julius Sabatauskas teigia, kad balsavime jie nedalyvaus. Esą tai rodo ne palaikymą V. Pranckiečiui, bet situacijos ignoravimą.

„Mes nedalyvautume balsavime. Tai tos ketveriukės klausimas, tegu išsisprendžia savo smėliadėžės žaidimų baigtį. (...) Jie patys užvirė šią košę, tegu ją ir išsiurbia“, – sakė jis.

Anot Liberalų sąjūdžio pirmininko Eugenijaus Gentvilo, Seimo pirmininko klausimas yra pačių valdančiąją koalicija formuojančių dalyvių reikalas.

„Patys pasiskelbė, kad nebėra valdančiosios daugumos, daugiau kaip mėnesį valstybė yra tokioj betvarkėj – neaišku, ar yra valdančioji koalicija, ar nėra, nebeaišku, kas su kuo derasi, nes nebėra Tvarkos ir teisingumo frakcijos. Tegu išsprendžia savo reikalus. (...) Nežadam dalyvauti, kad paskui po slapto balsavimo neprasidėtų manipuliacijos – išsaugojo V. Pranckietį tie ar anie. Panašiai kaip buvo po Mindaugo Basčio. Ramūnas Karbauskis apkaltino opoziciją, kad išsaugojo jį“, ­– tikina jis.

Kartu, E. Gentvilo teigimu, tai nereiškia, kad liberalai palaiko V. Pranckiečio poziciją – anot politiko, jis esą yra padaręs nemažai klaidų, per daug nuolaidžiavo „valstiečių“ pirmininkui R. Karbauskiui.

Pasak Liberalų sąjūdžio pirmininko, balsavimas gali nepavykti, nes esą yra keli žmonės, kurie galėtų pasisakyti kitaip.

„Klausimas toks – ar 7 žmonės „valstiečių“ frakcijoje, kurie pasakė kitą nuomonę, ar juos perlauš. Ar ilgai R. Karbauskiui pavyks diktatoriškai kontroliuoti savo frakciją. Ateis diena x kai tai gali nebepavykti. Kada ta diena ateis, nežinau“, – tikino jis.

Anot konservatorių frakcijos Seime seniūno pavaduotojos Irenos Degutienės, jos frakcija taip pat balsavime ketina nedalyvauti. Pasak jos, tai reiškia „politinių žaidimų, neduodančių jokios pridėtinės vertės“, situacijos ignoravimą.

Kartu ji teigia, kad sunku vienareikšmiškai pasakyti, ar V. Pranckietis būtų atstatydintas. Jos teigimu, priklausys, kiek drąsos turės kitokią nuomonę turintys „valstiečiai“.

„Gal pavieniai 4 ar 5, kurie tikrai turi visą laiką savo nuomonę ir drąsiai ją reiškia, jie turbūt ir liks prie tos nuomonės, bet sunku pasakyti“, – kalbėjo Seimo pirmininko pavaduotoja.

I. Degutienė kartu pažymi iki galo nesuprantanti koalicijos partnerių teiginių, esą Seimo pirmininko pozicija priklauso jiems. Jos teigimu, Seimo pirmininką renka Seimas, todėl manyti kitaip yra Konstitucijos neteisingas interpretavimas.

„Jeigu yra toks siauras suvokimas, kad Seimo pirmininkas yra koalicijos Seimo pirmininkas, tai yra konstituciškai neteisingas supratimas, kas yra Seimo pirmininkas ir kokios jos pareigos. Dėl to jis ir renkamas Seime, o ne koalicinėje grupėje, kurioje nusprendžiama, kas bus šiame poste. Lygiaverčiai partneriai yra ir opozicija, ji irgi išreiškia savo pritarimą ar nepritarimą ir tokiu būdu Seimo pirmininkas yra išrenkamas“, – sakė ji.

Panašios pozicijos laikosi ir pats V. Pranckietis, anksčiau teigęs, kad atsistatydinti neketinąs – esą jį pakeisti gali tik visas Seimas slaptu balsavimu.

Ar tai pavyks padaryti, nėra tikras ir politologas Ramūnas Vilpišauskas. Jo teigimu, iš šono žiūrint situacija nėra iki galo aiški, Seimo pirmininko posto perleidimas yra koalicijos lipdymo ar tarpusavio santykių aiškinimosi frakcijoje veiksmas, todėl balsavimas priklausys nuo to, kaip pavyks susitarti „valstiečių“ viduje.

„Ta pozicija buvo naudojama kaip derybinė priemonė, bet neaišku kam ji buvo svarbesnė – ar pačių „valstiečių“ sąjungos nariams, frakcijos nariams aiškintis tarpusavio santykius, ar vis dėlto koalicijos partnerių derybose. Ir iš tų viešų pranešimų susidarė man gana prieštaringas įspūdis“, – tikino buvęs Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius.

Dažnai rinkėjai yra linkę palaikyti tuos, kurie laikomi politikos aukomis. Vienas galimas variantas. Kitas – dažnai pasitraukimas siejamas su pralaimėjimu ar silpnumu, nors nebūtinai tai yra tiesa.

Jis taip pat pabrėžia, kad būtų sunku įvertinti, kaip keistųsi V. Pranckiečio reitingas visuomenėje, jeigu Seimo pirmininko postas būtų prarastas.

„Dažnai rinkėjai yra linkę palaikyti tuos, kurie laikomi politikos aukomis. Vienas galimas variantas. Kitas – dažnai pasitraukimas siejamas su pralaimėjimu ar silpnumu, nors nebūtinai tai yra tiesa“, – sakė R. Vilpišauskas.

ELTA primena, kad trečiadienį derybose dėl valdančiosios koalicijos suformavimo dalyvaujantys „socialdarbiečiai“ po partijos prezidiumo posėdžio pareiškė, jog koalicinę sutartį pasirašys, tačiau reikalauja atstatydinti Seimo pirmininką. Planuojama, kad ši kėdė tokiu atveju atitektų „socialdarbiečių“ lyderiui Gediminui Kirkilui.

Pagal išankstinį planą, „valstiečiai“, „tvarkiečiai“, „socialdarbiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga valdančiosios koalicijos sutartį turėtų pasirašyti šį penktadienį, o balsavimas dėl nepasitikėjimo V. Pranckiečiu numatomas antradienį.

Pats V. Pranckietis teigia posto palikti neketinantis, nes, pasak jo, Seimo pirmininką renka ne partija, o visas Seimas, tad ir atšaukti iš posto jį turėtų parlamentarai. Be to, politikas mano, kad noras jį pakeisti yra grindžiamas asmeninėmis R. Karbauskio nuostatomis.

V. Pranckietis R. Karbauskio atžvilgiu yra nepalankiai pasisakęs traukimosi į opoziciją nelaimėjus rinkimų, Šarūno Marčiuliono europarlamentaro mandato atsisakymo ir kitais klausimas.

Norint atstatydinti Seimo pirmininką, slaptame balsavime teigiamai „už“ turi pasisakyti ne mažiau 71 parlamentaro.