Šalies vadovė nekomentavo, ar esama prielaidų, jog Rusijos karinės pajėgos Baltarusijoje gali pasilikti.

„Šiuo metu Lietuva yra pakviesta kaip stebėtoja dalyvauti pagal tarptautinius susitarimus „Zapad“ pratybų metu. (...) Tai sudaro galimybę matyti realiai, ar bus vykdomi pažadai, kurie yra duoti Rusijos dėl kariuomenės išvedimo iš Baltarusijos po pratybų“, - bendroje spaudos konferencijoje su Vokietijos prezidentu Franku Walteriu Steinmeieriu (Franku Valteriu Šteinmejeriu) Vilniuje sakė šalies vadovė.

Ji neatsakė į klausimą, ar pareigūnai turi informacijos, jog Baltarusijoje po mokymų iš tikrųjų gali likti Rusijos kariai.

„Nieko daugiau“, - teigė D.Grybauskaitė.

Lietuvos pareigūnai buvo pakviesti stebėti pratybų „Zapad“ tiek Baltarusijoje, tiek Rusijos Leningrado srityje.

Planuojama, kad rugsėjo 16 - 20 dienomis Baltarusijos teritorijoje organizuojamoje pratybų stebėjimo programoje dalyvaus Lietuvos kariuomenės ginkluotės kontrolės inspektoriai, o rugsėjo 19 dieną stebėti mokymų epizodą Rusijos Leningrado srityje esančiame Lugos poligone vyks Lietuvos gynybos atašė Rusijoje.

Apie galimybę, jog Rusija po pratybų galėtų aneksuoti Baltarusiją, pareiškė rugpjūčio pradžioje Lietuvoje viešėjęs buvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis.

Lietuvos karinės žvalgybos teigimu, labai tikėtina, kad pratybų scenarijuje bus numatytas ginkluotas konfliktas su NATO. Dalis mokymų rajonų bus greta Lietuvos valstybės sienos, todėl šalies pareigūnai neatmeta incidentų ir provokacijų tikimybės.

Anot jų, pratybose gali dalyvauti apie 100 tūkst. karių, nors Minskas ir Maskva nurodo kur kas mažesnius skaičius.

Kol saugumo situacija nepasikeis

Lietuvoje dislokuotam tarptautiniam sąjungininkų batalionui vadovaujantys Vokietijos kariai bus šalyje tol, kol saugumo situacija nepasikeis į gerąją pusę, ketvirtadienį sakė F. Walteris Steinmeieris.

„Situacija po teisę pažeidžiančios Krymo aneksijos pasikeitė ir Lietuva labiau nei bet kuri kita šalis jaučia tą grėsmę“, - žurnalistams sakė Vokietijos vadovas.

„Aš negaliu dabar tiksliai atsakyti į šį klausimą, kiek ilgai vokiečių kariai bus Lietuvoje. Kol situacija objektyviai nepasikeis į gerąją pusę, mes turėsime tą sprendimą vykdyti“, - pridūrė jis.

Tarptautiniai NATO batalionai kiekvienoje Baltijos šalyje ir Lenkijoje buvo dislokuoti šiemet. Aljansas teigia taip reaguojantis į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Baltijos jūros regione.

D.Grybauskaitė pareiškė, kad nors batalionai yra suformuoti iš 23 NATO šalių karių, jie užtikrina tik atgrasymą, o siekiant dar labiau sustiprinti galimybes apginti Baltijos šalis būtinos ir kitos priemonės.

„Mes investuosime ir toliau, kad kitas NATO viršūnių susitikimas būtų skirtas tolimesnei NATO reformai, kuri turi investuoti į naują sprendimų priėmimo kokybę ir greitį, turi peržiūrėti NATO pajėgumų dislokavimo žemėlapį, daugiau dėmesio skiriant rytiniam NATO flangui ir ypač oro gynybai“, - sakė šalies vadovė.

Ji dar kartą sveikino Berlyno sprendimą vadovauti batalionui Lietuvoje ir teigė, jog „Vokietija sugebėjo peržengti gana sudėtingus jausmus, priimdama tokį sprendimą“.

Vokiečiai atsargiai vertina galimybes itin stiprinti kariuomenę ir siųsti kariuomenę į Rytų Europą po nacių žiaurumų XX amžiuje. Vokiečių dėmesį nacių okupacijai stebėtojai aiškina pokariu įdiegtu kaltės jausmu. Šalyje paplitęs įsitikinimas, kad didžioji dalis kaimynų dar iki šiol nepamiršo vokiškojo ar prūsiškojo militarizmo XIX-ojo amžiaus antroje pusėje ir XX-o amžiaus pradžioje.

Lietuvos bendradarbiavimas su Vokietija karinėje srityje ypač išaugo pastaraisiais metais. Lietuva iš Vokietijos perka nemažai ginkluotės ir karinės technikos, tarp jų - pėstininkų kovos mašinas ir haubicas.