Ukrainos vadovas teigė, kad lietuvių pastangas ir nuoširdumą ukrainiečiai prisimins ilgai. Jis padėkojo Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen ir premjerei Ingridai Šimonytei už jų vizitus jau į kariaujančią Ukrainą.
„Aš dėkingas jums, pone Gitanai (Nausėda – BNS), kad jūs pirmasis (...) priėmėte sprendimą ir perdavėte mums realią pagalbą, tai yra ginklus, „Stinger“ ir visa kita. Tai buvo lyderystės įrodymas“, – sakė V. Zelenskis kreipimosi taip pat klausiusiam Lietuvos prezidentui.
„Lietuvos tauta geriau nei visi kiti supranta, kaip okupantai gali sunaikinti laisvę ir kokia yra nepriklausomybės atkūrimo kaina“, – tvirtino Ukrainos prezidentas.
Anot jo, būtent tokia lyderystė reikalinga visam Europos kontinentui.
Lietuvos tauta geriau nei visi kiti supranta, kaip okupantai gali sunaikinti laisvę ir kokia yra nepriklausomybės atkūrimo kaina.
Kreipdamasis į Seimą V. Zelenskis teigė, kad Rusijos pradėtas karas Ukrainoje Europai iškėlė strateginį klausimą dėl vertybių, kiek jos dar svarbios.
„Ar iš tikrųjų vertybės, kurios po Antrojo pasaulinio karo tapo Europos pagrindu, dar yra gyvos? Ar jos jau atgyveno ir tegali būti muziejaus eksponatas turistams?“ – kalbėjo prezidentas.
Pasak V. Zelenskio, Rusija tikisi, kad Europa, Vakarų šalys netrukus pamirš tai, kas dabar vyksta jo šalyje.
„Jie yra tikri, kad nebus nubausti, jie žino, kad pasaulis ir Europa padarys taip, kad tai būtų pamiršta, arba Europos pretenzijų galima tiesiog atsikratyti. Jie vadovaujasi labai paprasta logika – visiems reikia prekiauti, visiems reikia naftos, dujų, visi norės Rusijos teritorijos tranzitui, jos rinkos“, – kalbėjo jis.
„Jeigu visi Europoje būtų tokie principingi, taip pat gerbtų vertybes, kaip jūs Lietuvoje – mes didžiuojamės jumis – esu tikras, kad Rusijos valdžia negalėtų tikėtis, jog jie liks nenubausti, todėl greičiausiai ir šito karo nebūtų“, – tvirtino Ukrainos prezidentas.
Ž. Gedvilos / BNS nuotr.
Anot jo, nepaisant to, kad Europos Sąjunga aptarinėja jau šeštą sankcijų paketą Rusijai, jos neduoda norimo rezultato.
Bendrijai vis dar nesutariant dėl Rusijos naftos ir dujų importo embargo, Ukrainos prezidentas suabejojo Europos valia stabdyti karo nusikaltimus bei priversti Rusiją nutraukti karo veiksmus.
„Net pamačius masinių žudynių vietas Bučoje, kituose miestuose, net žinant apie žmonių deportacijas ir stebint, kaip naikinami, bombarduojami miestai, kai kurios valstybės niekaip negali apsispręsti, nors kiek apriboti išteklių importą iš Rusijos“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Jis tuo pačiu dėkojo Lietuvai, kad ji pirmoji atsisakė rusiškų dujų.
Ukrainos prezidentas priminė, kad Rusijai pradėjus karą Ukrainoje šimtai Europos kompanijų ir bankų iki šiol nenutraukė veiklos Rusijoje, jie bando išlaukti.
Abejoja Europos ryžtu stabdyti Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje
Į Lietuvos Seimą kreipęsis Ukrainos prezidentas V. Zelenskis antradienį pareiškė abejones dėl Europos ryžto stabdyti invaziją tęsiančios Rusijos karo nusikaltimus.
„Jeigu iki šiol nėra aiškumo dėl Rusijos dujų, tai niekas negali būti tikras, kad yra bendra valia Europoje sustabdyti Rusijos karo nusikaltimus“, – sakė Ukrainos vadovas.
Taip jis kalbėjo Europos Sąjungai (ES) toliau nesusitariant dėl kertinių Rusijos energetinių išteklių – dujų ir naftos – importo embargo.
Pasak V. Zelenskio, nuo karo Ukrainoje pradžios tūkstančiai civilių gyventojų buvo žiauriai nužudyti.
„Kiekvieną dieną randame kanalizacijose, rūsiuose surištus, kankintus žmonių kūnus. Yra kaimai, kurie buvo dideli, o dabar neturi gyventojų“, – teigė Ukrainos prezidentas.
Buča – okupantų žiaurumo simbolis
Pasak jo, įvykiai Kyjivo priemiestyje Bučoje tėra simbolis to, kas vyksta ir kitose Ukrainose vietose.
„Galime paimti bet kokį miestą, bet kokį kaimą, kur okupantai daro tą patį, – teigė šalies vadovas. – Visur, kur pabuvo okupantai – gatvėse, skveruose, keliuose, daržuose – yra palaidoti žmonės.“
Kiekvieną dieną randame kanalizacijose, rūsiuose surištus, kankintus žmonių kūnus. Yra kaimai, kurie buvo dideli, o dabar neturi gyventojų.
„Visas pasaulis žino Bučos pavadinimą, bet tai tėra vienas iš nusikaltimų, kurios padarė Rusijos kariai, simbolių“, – kalbėjo jis.
V. Zelenskis teigė, kad dėl Kremliaus pajėgų žudynių „tūkstančiai vaikų liko be tėvų“.
Vis dėlto Ukrainos prezidentas atkreipė dėmesį, kad Kremliaus pajėgos keičia taktiką ir „nebepalieka kūnų gatvėse, jie juos išveža ir, greičiausiai, sudegina“.
„Sunku įsivaizduoti, kas vyksta Mariupolyje, kuris visiškai sunaikintas. Ten yra dar baisiau“, – sakė jis.
Išprievartautas kūdikis
V. Zelenskis taip pat teigė, kad nuo karo pradžios „šimtai tūkstančių“ ukrainiečių buvo deportuoti į Rusiją, siekiant juos nutildyti dėl vykdomų nusikaltimų.
„Fiksuoti šimtai išprievartavimo atvejų, tarp jų – ir nepilnamečių mergaičių ir net visai mažų vaikų, ir net kūdikis. – sakė Ukrainos prezidentas. – Baisu kalbėti apie tai, bet tai yra tiesa ir taip buvo.“
Jis teigė, kad mažametį išprievartavusio kario tapatybė nustatyta.
„Tai – desantininkas iš Pskovo, (Aleksejus – BNS) Byčkovas, kuris siuntė savo draugams vaizdo įrašą, ką jis daro su kūdikiu, kaip jis tyčiojasi iš kūdikio. Toks Rusijos karys, tas vaikų saugotojas, tokia Maskvoje suplanuota specialioji operacija, tokia istorija, kaip kariaujama už rusų pasaulį“, – kalbėjo V. Zelenskis.
„Dabar su tuo asocijuosis Rusijos kariuomenė, desantininkai iš Pskovo – su kūdikio prievartavimu“, – pridūrė jis.
V. Zelenskis pabrėžė, kad už tai atsakingi ne tik kariai, bet ir politiniai lyderiai, kurie duoda įsakymus ir pateisina tokį elgesį, propagandistai, kurie dangsto nusikaltimus. Vis dėlto, jis abejojo ar kaltieji bus nubausti.
„Kodėl tai vyksta? Ciniškas atsakymas: jie yra tikri, kad nebus nubausti, jie žino, kad pasaulis ir Europa padarys taip, kad tai būtų pamiršta“, – teigė šalies lyderis.
Ž. Gedvilos / BNS nuotr.
Šimtai tūkstančių ukrainiečių išvežta į Rusiją, siekiant juos nutildyti
Šimtai tūkstančių ukrainiečių išvežta į Rusiją, bandant juos nutildyti dėl Kremliaus pajėgų vykdomų karo nusikaltimų, sako Ukrainos prezidentas V. Zelenskis.
Taip jis kalbėjo antradienį nuotoliniu būdu kreipdamasis į Lietuvos Seimą.
Daug deportuotų siunčia į Rusijos regionus, draudžia išvažiuoti. Tai yra bandymas atsikratyti visų liudininkų dėl karo nusikaltimų.
„Jie masiškai deportuoja žmones iš užimtų rajonų, jau išvežė šimtus tūkstančių žmonių, juos siunčia į specialias filtracines stovyklas, atiminėja dokumentus, tardo, žemina, ar žudo – neaišku“, – iš Kyjivo kalbėjo Ukrainos lyderis.
„Daug deportuotų siunčia į Rusijos regionus, draudžia išvažiuoti. Tai yra bandymas atsikratyti visų liudininkų dėl karo nusikaltimų“, – pridūrė jis.
V. Zelenskio teigimu, už tai atsakingi ne tik kariai, kurie vykdo nusikaltimus, bet ir jų vadai, politiniai lyderiai.
„Ar įmanoma, kad Rusijos politinė valdžia nesupranta, prie kokių pasekmių tai priveda? Neįmanoma, bet tai vyksta ir tai vyksta mūsų žemėje“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.
Apie masines deportacijas anksčiau šį mėnesį Ukrainos lyderis kalbėjo kreipdamasis į Jungtines Tautas (JT).
Jis ragino „nedelsiant“ imtis veiksmų dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino invazijos į jo šalį, ragindamas pašalinti Rusiją iš JT Saugumo Tarybos, o jei tokios galimybės nėra – apskritai išformuoti organizaciją.
Tačiau Rusija yra viena iš penkių nuolatinių Saugumo Tarybos narių, kuri turi veto teisę ir ja ne kartą pasinaudojo blokuodama rezoliucijas ir derybas pasaulinėje arenoje.
Po Ukrainos vadovo kreipimosi Lietuvos parlamentarai priėmė rezoliuciją, kuria smerkiama Rusijos vykdoma karinė agresija ir karo nusikaltimai Ukrainoje.
Tiesioginio Ukrainos vadovo kreipimosi Seime klausė ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Karinę invaziją į kaimyninę šalį Rusija pradėjo vasario 24 dieną. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigė, kad kariniu puolimu jo šalis siekia „denacifikuoti“ Ukrainą ir „demilitarizuoti“ šalį.
Per karo veiksmus Ukrainoje sugriauta daug civilių pastatų, iš rusų atkovotose teritorijose ukrainiečiai pranešė aptikę masines nužudytų civilių žmonių kapavietes, dalis jų buvo kankinti.
Į Lietuvos Seimą V. Zelenskis kreipėsi nuotoliniu būdu pasijungęs tiesiogiai iš Kyjivo. Jis kalbėjo ukranietiškai.
Nuo karo pradžios V. Zelenskis nuotoliniu būdu kreipėsi į daugelį pasaulio šalių parlamentų.
