„Tai komitetų narių skaičiai, kvotos frakcijų, kad jau būtų galima netrukus priimti nutarimą dėl komitetų sudėčių. Tada komitetai gali pirmuosius posėdžius surengti, išsirinkti pirmininką, pavaduotoją. Prieš tai seniūnų sueiga turi patvirtinti  kvotas, kurios tenka frakcijoms dėl komitetų pirmininkų ir pavaduotojų pozicijų. Tai tokia dabar formalioji rutina laukia artimiausiu metu. Kadencijos  pradžioje visada yra daug diskusijų dėl formalių dalykų, nes kiekvienam Seimo nariui yra svarbu patekti į norimą komitetą, bet neretai taip atsitinka, kad į vieną komitetą yra daug norinčių,  į kitą – per mažai. Čia yra pakankamai nelengvas procesas rasti sutarimą, kad Seimo nariai daugmaž liktų patenkinti“, – Eltai sakė Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.

Nors antradienio Seimo darbotvarkėje  planuojamas tolesnis Seimo vicepirmininkų komandos formavimas, J. Razma sako, kad dėl Seimo vicepirmininkų  seniūnų sueigai nėra suteikta formalių teisių kažkaip  svarstyti ar paveikti procesus.

„Statute  yra pasakyta, kad Seimo pirmininkas tariasi su frakcijomis. Man atrodo, kad iki šiol šiek tiek klaidingai nuvilnijo supratimas, kad frakcijos gali deleguoti savo atstovą. Čia nėra delegavimo principas, čia turi būti tarimasis, ir Seimo pirmininkas, tardamasis tikriausiai mato tiems pavaduotojams ir tam tikras atsakomybės sritis – kažkam tarptautiniai ryšiai, kažkam Seimo kanceliarijos kuravimas, kažkam Seimo darbotvarkių kuravimas. Dėl to čia nėra taip, kad frakcija deleguoja kažkokį žmogų ir pirmininkas turėtų jį užsimerkęs teikti.  Turi būti  tariamasi, Seimo pirmininkui suvokiant tą  atsakomybę, kad žmogus, atėjęs į pavaduotojo pareigas, būtų pajėgus dirbti jam tenkančioje atsakomybės srityje“, – sakė J. Razma.

Jis neatmeta, kad Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kažkiek pavaduotojų antradienį planuoja teikti, bet  jeigu tie svarstymai užtruktų, tiesiog tokio projekto neliktų darbotvarkėje. „Yra ketinimas, bet man kol kas sunku būtų pasakyti, kaip bus“,– sakė J. Razma.

Kadenciją pradėjęs naujas Seimas pradėjo formuoti ir savo pagrindines valdymo struktūras. Lapkričio 13 d. parlamentarai sudarė seniūnų sueigą, kurioje dirbs 16 narių.

Seimo sprendimu Seniūnų sueigoje dirbs: Seimo pirmininkė V. Čmilytė, Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Razma, Seimo pirmininko pavaduotojas Andrius Mazuronis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmoji pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, frakcijos nariai Edmundas Pupinis, Paulė Kuzmickienė, Aistė Gedvilienė ir Andrius Vyšniauskas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis, frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jonas Jarutis ir frakcijos seniūno pavaduotoja Guoda Burokienė, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas, Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė, Darbo partijos frakcijos seniūnas Vigilijus Jukna, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas, Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Rita Tamašunienė.

Seniūnų sueigą sudaro Seimo valdybos nariai ir frakcijų atstovai.

Pagrindinis Seniūnų sueigos uždavinys – svarstyti Seimo sesijos darbų programas bei posėdžių darbotvarkes ir pritarti joms, derinti Seimo komitetų ir frakcijų darbo organizavimo klausimus, teikti sprendimų šiais klausimais projektus Seimui bei valdybai, taip pat patarimus Seimo pirmininkui.