Projekto iniciatorė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen jį bandė pateikti per opozicinę darbotvarkę prieš porą savaičių, tačiau valdančiųjų „valstiečių“ balsais to nebuvo leista padaryti. Be to, didžiulį atgarsį sukėlė „valstiečio“ Povilo Uršio pasisakymas, kad liberalai projektui pristatyti galėjo parinkti kitą atstovą, o ne besilaukiančią V. Čmilytę-Nielsen.

Šis P. Urbšio pasvarstymas įplieskė aštrią diskusiją, o liberalai protestuodami paliko salę. P. Urbšio repliką kritiškai įvertinto ne tik opozicija, bet ir parlamentaro kolegos „valstiečiai“. Seniūnų sueiga, aptarusi kilusią konfliktinę situaciją, nusprendė iš opozicinės darbotvarkės išmestą projektą įtraukti į pagrindinę.

Liberalė V. Čmilytė-Nielsen siūlo atsisakyti valdančiųjų „valstiečių“ pastangomis į Pagalbinio apvaisinimo įstatymą įrašyto neriboto embrionų saugojimo ir nustatyti, kad dėl pagalbiniam apvaisinimui sukurtų ir moteriai neperkeltų embrionų saugojimo termino spręstų pati pora – ne mažiau kaip dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios ir ne ilgiau kaip dešimt metų, taip pat pora galėtų leisti embrionus panaudoti donorystei.

Parlamentarė tvirtina, kad dabartinė tvarka sukelia sunkumų poroms pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo procedūromis, nes atliekami embrionai saugomi šeimos lėšomis ir ne visi išgali tai sau leisti, ypač, kai saugojimo terminas – neribotas.

Pagalbinio apvaisinimo įstatymas Seime po ilgų diskusijų buvo priimtas pernai, o korekcijos pradėtos jam dar nė neįsigaliojus. Praėjusios kadencijos Seimas iš pradžių priėmė konservatyvų įstatymo variantą, kuris leido sukurti tiek embrionų, kiek bus perkelta moteriai, ir ne daugiau trijų. Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė atsižvelgusi į medicinos ir teisės ekspertų poziciją jį vetavo kaip neatitinkantį šiuolaikinių gydymo metodų.

Tuomet Seimas pritarė šalies vadovės veto ir atsisakė griežtų reikalavimų, tačiau rinkimus laimėję „valstiečiai“ su kitų frakcijų parlamentarais iš naujo įregistravo pataisas su siūlymu grįžti prie draudimo šaldyti embrionus. Visuomenėje atsinaujinus aštrioms diskusijoms dėl pagalbinio apvaisinimo, „valstiečiai“ pasiūlė variantą, kuris neribojo sukuriamų embrionų skaičiaus, bet įpareigojo juos saugoti neribotą terminą, jį ir priėmė Seimas.

Seime pagalbinio apvaisinimo klausimai svarstyti ne vieną kadenciją, abiem stovykloms aštriai ginant savo pozicijas dėl embrionų skaičiaus ribojimo, jų šaldymo ir naikinimo. Viena pusė ragina ginti negimusį embrioną kaip gyvybę, kita pabrėžia porų interesus susilaukti vaikų.

Iki Pagalbinio apvaisinimo įstatymo įsigaliojimo šių metų sausį tokios procedūros darytos vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu ir nevaisingos poros negalėjo gydymui gauti valstybės kompensavimo.

Priimtam įstatymui vaikų negalinčioms susilaukti šeimoms atvėrus kelią pasinaudoti valstybės kompensuojamomis paslaugomis pagalbiniam apvaisinimui, su tuo susijusios paslaugos jau kompensuotos šimtams šeimų.

Valstybinė ligonių kasa BNS pateikė informaciją, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis buvo suteiktos 423 moterims ir 359 vyrams, iki šių metų spalio 1-osios iš viso suteikta 1718 įvairių paslaugų už 217 tūkst. eurų.