„Galbūt jis labiau kalbėjo apie savo darbą korupcijos prevencijos srityje, nei labiau kažkokius konkrečius susidūrimus su korupcijos atvejais“, – Seime susirinkusiems žurnalistams antradienį sakė I. Šimonytė.

„Man kaip ir aišku, ką ministras bandė pasakyti, galbūt jam ne iki galo pavyko savo mintis korektiškai atskleisti, kad nesusidarytų nepagrįstų kaltinimų laukas“, – pridūrė ji.

Anot premjerės, ji visose ministerijose skatino korupcijos prevenciją.

„Per visą šitą trejų su trupučiu metų kadenciją nebuvo nė vieno atvejo, kai mane ministras informuotų apie jam daromą kažkokį netinkamą poveikį“, – sakė I. Šimonytė.

Po A. Anušausko išsakytų teiginių, pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė apie ketinimus susitikti su Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Generalinės prokuratūros atstovais.

„STT šeštadienį pakomentavusi viešojoje erdvėje vykstančias diskusijas, pasakė pakankamai, kad aš nematau poreikio susitikti su STT vadovu, generaline prokurore ar dar kažkuo“, – kalbėjo premjerė.

„Prezidentas gali susitikti su visais pareigūnais ir kitais žmonėmis, su kuriais mato reikalą“, – teigė ji.

A. Anušauskas šeštadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda pareiškė, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus, bet šios rado kelią į Seimą.

Nematau poreikio susitikti su STT vadovu, generaline prokurore ar dar kažkuo.

Ministras vėliau patikslino, kad tokiais pasisakymais kelia nedeklaruojamų politikų susitikimų su lobistais problemą.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį sakė, kad tokiais pareiškimais A. Anušauskas neatsakingai metė šešėlį ant Seimo.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pranešė šios Vyriausybės kadencijos metais nuo 2020-ųjų nepradėjusi jokių tyrimų dėl galimai neskaidriai vykdytų viešųjų pirkimų Krašto apsaugos ministerijoje.

Tarnyba teigė, kad iš KAM nėra gavusi jokios informacijos apie bandymus papirkti ministerijos darbuotojus, organizuojančius viešuosius pirkimus, ar jiems daromą spaudimą.

Ji tik nurodė, kad vasario 9-ąją iš KAM sulaukta vieno informacinio pobūdžio rašto apie Seimo nario Raimundo Lopatos pateiktus klausimus ministerijai dėl organizuojamų viešųjų pirkimų, jis vertinamas.

R. Lopata tvirtina KAM teiravęsis dėl antidroninių sistemų tiekimo Ukrainai.

A. Armonaitė: metus šešėlį gynybos sistemai, reikia iš naujo pelnyti pasitikėjimą

Atsistatydinusiam krašto apsaugos ministrui konservatoriui A. Anušauskui metus šešėlį dėl galimos korupcijos siekiant paveikti krašto apsaugos sistemą, Laisvės partijos vadovė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad reikės iš naujo grąžinti pasitikėjimą gynybos skaidrumu.

„Tiesa yra tai, kad mestas šešėlis ir pasitikėjimo mažiau sistema, ir reikia iš naujo pelnyti pasitikėjimą, mes tuo esame susirūpinę“, – antradienį žurnalistams Seime sakė A. Armonaitė.

Seimo opozicinės frakcijos antradienį pareiškė nedalyvausiančios premjerės inicijuotoje diskusijoje ieškant papildomų lėšų gynybai, kol iš teisėsaugos institucijų negaus atsakymų dėl viešųjų pirkimų skaidrumo krašto apsaugos sistemoje.

Apie tai antradienį per spaudos konferenciją Seime pranešė visų penkių opozicinių frakcijų atstovai – Darbo partijos, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“, Lietuvos socialdemokratų partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijų bei Mišrios Seimo narių grupės.

Klausiama, ar mato galimybę susitarti dėl papildomų lėšų gynybos finansavimui, A. Armonaitė teigė, kad „dabar kaip tik yra laikas, būtent objektyviai geopolitinei realybe esant tokiai, kalbėtis, kaip finansuojame savo įsigijimus“.

„Aš visada už tai, kad kuo platesnis sutarimas būtų, ir čia ne tik partijų klausimas, bet ir verslo organizacijų, profsąjungų, NVO atstovų, kurie prie to stalo buvo ir yra keli scenarijai, kuriuos galima įvairiai modeliuoti“, – apie galimybes susitarti dėl gynybos lėšų sakė ministrė.

Ji pažymėjo, kad, nors opozicija iš principo nepritaria mokesčių kėlimui, yra pasiūlyta ir kitų variantų, Laisvės partija irgi linkusi lėšų visų pirma dairytis taupant, atsisakant biurokratinio aparato plėtimosi, viešųjų išlaidų mažinimo.

„Ten yra ne tik mokesčių kėlimas, bet ir kiti fiskaliniai pakeitimai, gyventojų pajamų mokesčio savivaldybėms perskirstymas į gynybą, kai kurios lengvatos, dabar pasakyti, mums niekas netinka, mes vieni protingi, visi kiti kvaili, aš apie opoziciją kalbu, neracionalu“, – kalbėjo A. Armonaitė.