„Norėtųsi, kad partijos susitartų. Yra, žinoma, tų galbūt tokių diskusinių klausimų, kur ant stalo guli ir, galbūt, gulės. Aš turiu mintyje, požiūrį į Kinijos Liaudies Respubliką“, – Seime žurnalistams antradienį kalbėjo I. Šimonytė.

„Bet, manau, kad Gediminas Kirkilas, kuris dabar nėra aktyvus politikas, bet vis dėl to tikrai niekas negalėtų paneigti jo rimtų kredencialų tiek valstybės valdymo, tiek užsienio politikos srityje, nepaisant to, kad mes politiniai oponentai visą gyvenimą buvome, manau, kad yra tikrai tinkama figūra moderuoti tuos nesutarimus, kurie yra likę ir paieškoti formuluočių, kurios tenkintų visas pasirišusias šalimis“, – sakė ji.

Pasak premjerės, kitose valstybėse yra „įprasta procedūra“, kai tokioms deryboms yra pasitelkiami „vadinami išminčiai, jau neturintys savo politinės ambicijos, ar afiliacijos su kažkokia politine jėga“.

Žinau, kad kolegos įtraukė ir garbius, buvusius politikus, visuomenei žinomus žmones būtent į tą kompromisų paiešką.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis yra minėjęs, jog tinkamas periodas ieškoti susitarimo bus po kovą vykusių savivaldos rinkimų. Anot jo, valdantieji yra pasiruošę eiti į kompromisus ir šiuo metu atsiradusios progos metu priimti susitarimą.

„Kartais opozicijai nėra tikslo atsižvelgti į kompromisų pasiūlymus, nes tokių būtų yra išryškinama ta pozicija. Žinau, kad kolegos įtraukė ir garbius, buvusius politikus, visuomenei žinomus žmones būtent į tą kompromisų paiešką. Ir tiek kiek priklauso nuo mūsų ieškosime tų kompromisų“, – parlamente antradienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Opozicijos atstovai BNS yra sakę, kad daugiausiai nesutarimų projekte kelia santykių su Kinija ir Taivanu apibrėžimas, jie taip pat pažymėjo, jog nori labiau akcentuoti Lietuvos interesus.

Susitarimą dėl užsienio politikos partijos pradėjo rengti praėjusių metų pavasarį, tačiau kilus ginčams dėl dokumento turinio procesas sustojo. Opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga yra priėmusi sprendimą jo nepasirašyti.

Susitarimu svarbiausiais užsienio politikos uždaviniais iki 2030 metų būtų įvardyta strateginė partnerystė su JAV, kaip strateginis geopolitinis Lietuvos interesas įvardijamas siekis stiprinti Europos Sąjungą ir likti ES kuriančių valstybių branduolyje.