„Mūsų žiniomis, (migrantų srautas į Baltarusiją – BNS) yra nutrūkęs. (...) Režimui nepavyksta jo organizuoti“, – žurnalistams penktadienį sakė ministrė pirmininkė.

Pasak jos, vidurnaktį baigiantis Lietuvos pasienyje paskelbtai nepaprastajai padėčiai, sienos kontrolė bus užtikrinama kaip ir iki šiol.

„Kol kas valdysime taip, kaip valdėme iki nepaprastosios padėties paskelbimo. (...) Tas algoritmas yra žinomas, nes pagal jį veikėme ne vieną mėnesį“, – dėstė premjerė.

Vis dėlto ji teigė neatmetanti tikimybės, jog nepaprastąją padėtį gali tekti skelbti vėl.

„Jei situacija keistųsi, jei matytume, kad kažkam atrodo, jog Lietuva sumažino savo budrumo lygį ar yra mažiau nusiteikusi ginti ES sienas, tuomet kreipimasis į Seimą dėl naujo nepaprastosios padėties nustatymo, yra įmanomas“, – sakė I. Šimonytė.

Anot ministrės pirmininkės, Baltarusijoje šiuo metu yra 1,5–2 tūkst. migrantų, negrįžusių į kilmės šalis ir ateityje galinčių bandyti kirsti Lietuvos, Lenkijos ar Latvijos sieną.

Pernai lapkritį Seimas nepaprastąją padėtį įvedė pasienio su Baltarusija ruože ir penki kilometrai į šalies gilumą nuo jo, taip pat migrantų apgyvendinimo vietose Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje, Rukloje ir Vilniuje.

Dėl to buvo apribotas transporto priemonių judėjimas pasienio ruože be pasieniečių leidimo, drausta atvykti į šią teritoriją, išskyrus vietos gyventojus, taip pat turinčiuosius ten nekilnojamojo turto ir tai patvirtinančius dokumentus.

Teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, tarnybos galėjo tikrinti transporto priemones ir asmenis, jų daiktus. Į Lietuvą patekusiems ir šalyje apgyvendintiems migrantams ribota teisė susirašinėti, kalbėtis telefonu ir t. t., išskyrus galimybę kreiptis į valstybės institucijas ir įstaigas.

Nepaprastąją padėtį Vyriausybė tuomet pasiūlė įvesti dėl situacijos prie kaimyninės Lenkijos sienos, kur iš Baltarusijos pusės susitelkę keli tūkstančiai migrantų.

Į Lietuvą pernai pateko daugiau kaip 4,2 tūkst. migrantų.

Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.