Anot jos, svarbesnė Vakarų ir tarptautinės bendruomenės užduotis dabar būtų skubus humanitarinio koridoriaus užtikrinimas iš Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų.

„Nenoriu labai detaliai to komentuoti, bet atkreipčiau dėmesį, kad daugeliui atrodo, kad neskraidymo zona yra kažkas, ką gali paskelbti, ir tai yra neskraidymo zona. Ją turėtų kažkas dar ir užtikrinti. Įvertinant, kas realistiškai tai gali padaryti, tai reikštų, kad NATO valstybės tiesiogiai dalyvautų šiame konflikte. Man atrodo, apie tai kažkaip gal truputį nutylima, viešai nesakoma“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Vyriausybėje sakė I. Šimonytė.

Ją turėtų kažkas dar ir užtikrinti. Įvertinant, kas realistiškai tai gali padaryti, tai reikštų, kad NATO valstybės tiesiogiai dalyvautų šiame konflikte.

Rusijos vykdomus nuožmius karinius veiksmus artilerija atakuojant didžiųjų miestų gyvenamuosius rajonus ji pavadino tragedija.

„Tai yra tikrai labai didelė tragedija, tai kas vyksta Ukrainos miestuose, ypatingai kai apšaudomi miestai, ten esantys žmonės, pasislėpę slėptuvėse, tikrai negali jaustis saugiai“, – kalbėjo I. Šimonytė.

„Per Jungtines Tautas, per kitas tarptautines organizacijas, kurių reputacija yra visuotinai pripažįstama, reikėtų svarstyti apie humanitarinio koridoriaus sprendimus, kurie leistų pasitraukti žmonėms iš tų vietų, kur jiems yra nesaugu“ – teigė premjerė.

Kremlius praėjusią savaitę įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasibaisėjimą ir įtūžį visame pasaulyje. Per didmiesčių apgultį Rusijos pajėgos visuose miestuose atakavo ir civilinę infrastruktūrą, per atakas žuvo šimtai civilių. Vakarai į tai atsakė sankcijomis Rusijai ir įvairia parama Ukrainai, įskaitant ir karinę.