I. Šimonytė su Lenkijos premjeru aptarė paramą Ukrainai, energetikos iššūkius

Kaip informavo Lietuvos Vyriausybė, ministrų pirmininkų dvišaliame susitikime, vykusiame prieš bendrą Ministrų kabinetų posėdį, taip pat aptarti europiniai sprendimai, kurie leistų mažinti energijos išteklių kainas, šalių strateginės partnerystės stiprinimo, Ukrainos atstatymo klausimai.

I. Šimonytė pažymėjo, kad sovietinės okupacijos žaizdos dar gyvos lietuvių ir lenkų atmintyje, todėl nenuostabu, kad mūsų šalys yra vienos aktyviausių Ukrainos rėmėjų.

Ji pabrėžė, kad Ukrainai išlaisvinant gyvenvietes, atrandamos naujos masinės kapavietės ir nauji karo nusikaltimų įrodymai.

L. Penek / Vyriausybės kanceliarijos nuotr.

„Šiandien Ukraina gina ir Europos laisvę, saugo, kad Europa nepatirtų tokių sugriovimų ir nusikaltimų, kuriuos patyrė Mariupolio, Bučos, Iziumo ir daugelio kitų Ukrainos miestų gyventojai. Todėl padedami Ukrainai neturime teisės pavargti. Vienintelis tvarus kelias į taiką Europoje – visiška Ukrainos pergalė“, – pažymėjo I. Šimonytė.

Todėl padedami Ukrainai neturime teisės pavargti. Vienintelis tvarus kelias į taiką Europoje – visiška Ukrainos pergalė.

Premjerė taip pat akcentavo, kad Europa privalo išlaikyti „aiškią moralinę laikyseną ir susitelkimą“, kuris būtinas, kad Rusijos bandymai skaldyti Europą bei naudoti energetiką kaip šantažo priemonę patirtų nesėkmę.

„Šiandien su Lenkijos premjeru tarėmės ir apie europinius sprendimus, kurie padėtų mažinant energijos išteklių kainas bei geriau pasirengti žiemos sezonui. Ieškome geriausių sprendimų – tiek nacionaliniu, tiek europiniu lygiu, kurie padėtų gyventojams ir verslui“, – sakė premjerė.

Lietuvos ir Lenkijos premjerai taip pat aptarė NATO atgrasymo ir gynybos politikos stiprinimą bei viso regiono, įskaitant ir Suvalkų koridorių, didesnio saugumo užtikrinimą.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis taip pat penktadienį susitiko su atvykusiu Lenkijos užsienio reikalų ministru Zbigniew Rau ir aptarė regiono saugumo, paramos Ukrainai, sankcijų Rusijai ir Baltarusijai klausimus, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

„Turime toliau remti Ukrainą ir dirbti kartu, telkiant kuo platesnės tarptautinės bendruomenės paramą nuo Rusijos agresijos besiginančiai šaliai, tęsti vieningą, su kitomis bendramintėmis šalimis koordinuotą sankcijų Rusijai ir Baltarusijai plėtimo ir efektyvaus įgyvendinimo politiką“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė penktadienį su Lenkijos ekonominės plėtros ir technologijų ministru Waldemaru Buda aparė, kaip gilinti bendradarbiavimą gynybos ir energetikos sektoriuose, kad šalys kartu efektyviai spręstų dėl Rusijos karo Ukrainoje kylančius iššūkius.

„Lenkija visada buvo ir bus svarbi mūsų prekybos partnerė. Tokie susitikimai suteikia dar didesnį postūmį abipusiai naudingam bendravimui, ypatingai sprendžiant šiandien mūsų ekonomikoms kylančius iššūkius“, – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pranešime cituojama A. Armonaitė.

Pasak ministrės, Lietuva ir Lenkija turėtų glaudžiai bendradarbiauti Europos Sąjungos teisėkūros veikloje ir kartu siekti, kad ES teisės aktai prisidėtų prie ES priklausomybės nuo trečiųjų šalių mažinimo bei padėtų būti atsparesniems.

A. Armonaitė kolegai iš Lenkijos pristatė kartu su Finansų ministerija ruošiamą mokesčių atidėjimą Lietuvos įmonėmis, kurios yra energetiškai intensyvios ir daugiau nei 10 proc. jų kaštų sudaro išlaidos energetikai.

A. Bilotaitė susitiko su Lenkijos vidaus reikalų ministru

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministras Mariuszas Kaminskis (Marijušas Kaminskis) aptarė situaciją pasienyje su Baltarusija, galimybes surengti tarptautinio lygio civilinės saugos pratybas, siekiant stiprinti gebėjimus veikti kartu avarijos Baltarusijos atominėje elektrinėje atveju, pranešė Vidaus reikalų ministerija.

„Tiek Lietuva, tiek Lenkija stovėjo priešakinėse pozicijose atremiant Lukašenkos režimo hibridinę ataką. Dėl aiškios politinės valios gintis, veiksmingo atsako, bendros tarptautinės pozicijos ir reakcijos, planas užtvindyti Europos Sąjungą migrantais nepavyko. Mes ir toliau dirbsime išvien, siekdami pokyčių ES teisėje. Tikiu, kad vertybiniai regioniniai mūsų apsisprendimai – tokie, kaip rusų turistų neįsileidimas – taps pavyzdžiu ir kitoms ES šalims“, – teigia ministrė A. Bilotaitė.

Pasak pranešimo, Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministras M. Kaminskis susitikime teigė, jog hibridinės atakos atrėmimas yra akivaizdi Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių sėkmė, tačiau pripažino, jog problema toliau egzistuoja.

Po dvišalių susitikimų ministrai dalyvauja bendrame Vyriausybių posėdyje. Tai jau trečiasis tokio formato Lietuvos ir Lenkijos Vyriausybių susitikimas – bendri Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių posėdžiai rengiami nuo 2020 metų rugsėjo mėnesio.

Vėliau penktadienį premjerai planuoja patvirtinti deklaraciją dėl šalių bendradarbiavimo.

Šalių vyriausybių posėdyje dalyvauja Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, aplinkos ministras Simonas Gentvilas, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, energetikos ministras Dainius Kreivys, finansų ministrė Gintarė Skaistė, kultūros ministras Simonas Kairys, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, susisiekimo ministras Marius Skuodis, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Šiame straipsnyje:

Mateuszas Morawieckis

Lenkijos premjeras

Ingrida Šimonytė