„Ukrainos žmonės žūsta dabar šitame kare ir, tiesą sakant, tai suteikia Ukrainos vadovybei ir prezidentui teisę vertinti situaciją, tai, kaip jiems atrodo tinkama ir reikalinga ir netgi naudoti aštrią retoriką. Apmaudu, kad apskritai susiklostė tokia situacija, kad reikėtų pastabą, atrodo, strateginiam partneriui tokią sakyti“, – sakė I. Šimonytė.

Diplomatinė įtampa tarp Kyjivo ir Berlyno tvyro dėl Vokietijos vangumo griežtinti sankcijas Maskvai atsisakant jos dujų, taip pat dėl neapsisprendimo tiekti kai kuriuos vokiškus ginklus.

Atmosfera įkaito Kyjivui šią savaitę pareiškus, kad Vokietijos prezidento Franko-Walterio Steinmeierio (Franko Valterio Šteinmejerio) viešnagė Ukrainoje nėra pageidaujama, o vietoje jo šalis laukia Vokietijos kanclerio, kuris gali priimti „tiesioginius praktinius sprendimus“ dėl ginkluotės tiekimo.

I. Šimonytė savo ruožtu pridūrė, kad Vokietijoje „pramonės ir verslo interesai turi aiškų prioritetą“ ir jie aktualūs visoms pagrindinėms partijoms.

„O kai kurių partijų lyderiai netgi randa savo darbą vėliau šituose rusiškuose koncernuose, kas yra, tiesiog dar ir, sakyčiau, beveik jau ir korupcijos pavyzdys“, – sakė I. Šimonytė.

Ji pabrėžė, kad pati Vokietijos visuomenė turėtų spausti savo Vyriausybę dėl sprendimų, nes atsisakius rusiškų dujų būtent ji pajus neigiamą poveikį dėl ilgus metus stiprėjusios energetinės priklausomybės.

Kita vertus premjerė akcentavo, kad Lietuva privalo būti dėkinga Vokietijai už savo saugumą.

„Priešakinės pajėgos, kurios yra Lietuvoje – jose lyderiauja Vokietija. Taip kad už savo saugumo situaciją, už savo apginamumą, mes taip pat Vokietijai turime būti ir dėkingi“, – tvirtino ji.