Ji taip pat atsiprašė dėl žmogiškos reakcijos į kilusią įtampą ir netikslios komunikacijos, kai pareiškė, jog trauksis iš pareigų, jei Seimas nepritars pirmalaikiams rinkimams.

„Įvertinus įvykusią diskusiją prezidiume ir atsižvelgiant į tai, kad koalicija funkcionuoja ir iš esmės nemato kliūčių toliau vykdyti koalicinę sutartį, Vyriausybė tęs darbą ta pačia sudėtimi, kaip įmanoma artimu metu papildžius ją švietimo, mokslo ir sporto ministru, ir toliau vykdys savo programą. Pasitikiu visais savo kolegomis Vyriausybėje“, – rašoma penktadienį paskelbtame Vyriausybės vadovės pareiškime.

Pasitikiu visais savo kolegomis Vyriausybėje.

Premjerė taip pat teigia, kad Seimo sprendimą dėl pirmalaikių rinkimų neorganizavimo ir pasirengimą artimiausiu metu sureglamentuoti išmokas tarybų nariams „laiko tam tikru brūkšniu, už kurio išlieka pareiga politikams atsakyti už konkrečius savo padarytus nusižengimus“.

„Pabrėžiu, kad kilusios įtampos niekaip nėra susijusios su tiesioginiu Vyriausybės darbu“, – teigiama ministrės pirmininkės pareiškime.

Anot I. Šimonytės, bandymas kelis Vyriausybės narius, praeityje dirbusius Kauno miesto savivaldybės taryboje, kurios reglamentas nenumatė išlaidų kompensavimo procedūrų kontrolės, paversti situacijos „veidu“ ir reikalauti iš jų atsakomybės už gana tolimą praeitį, neatitiko jos supratimo apie problemą ir jos sprendimo būdus.

„Formuotas lūkestis dėl ministrų atstatydinimo, kaip neva neatitinkančių mano pačios iškeltų skaidrumo reikalavimų, neturėjo pagrindo, nes ministrų morale abejoti neturėjau ir neturiu priežasties“, – tvirtino premjerė.

Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad dėl dirbant savivaldoje gautų nepagrįstų išmokų iš pareigų turėjo atsistatydinti ne tik švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, bet ir finansų ministrė Gintarė Skaistė bei kultūros ministras Simonas Kairys.

Kita vertus, Vyriausybės vadovė pripažino, jog kilusios diskusijos kėlė riziką Vyriausybės sklandžiam darbui, todėl ji buvo pasirengusi prisiimti asmeninę politinę atsakomybę ir prašė TS-LKD prezidiumo svarstyti galimą Vyriausybės atsistatydinimą, jeigu Seimas pirmalaikiams rinkimams nepritartų.

„Atsiprašau, kad dėl žmogiškos reakcijos į kilusią įtampą netiksliai komunikavau intenciją teikti savo atsistatydinimą be konsultacijos su partijos institutais. Suvokdama savo atsakomybę prieš politinę bendruomenę turėjau remtis prezidiumo nutarimo formuluotėmis“, – penktadienį sakė I. Šimonytė.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas penktadienį nusprendė, kad nepaisant nepavykusio bandymo surengti pirmalaikius Seimo rinkimus, I. Šimonytės Vyriausybė ir valdančioji koalicija turi dirbti toliau.

„Prezidiumas nepritaria, kad ministrė pirmininkė ir Vyriausybė atsistatydintų ir asmeniškai bei tuo pačiu instituciškai prisiimtų atsakomybę dėl vyravusios ydingos savivaldybių tarybų narių veiklai skiriamų lėšų naudojimo ir apskaitos tvarkos“, – teigiama prezidiumo nutarime.

Konservatorių vadovybė taip pat išreiškė paramą ir pasitikėjimą Vyriausybei toliau tęsti veiklą.

Valdančiosios partijos prezidiumo posėdis sukviestas po to, kai Seimas atmetė ankstesnį jo siūlymą surengti šalyje pirmalaikius parlamento rinkimus, siekiant perkrauti visą politinę sistemą dėl neskaidrių išmokų savivaldoje.

Gegužės viduryje konservatorių vadovybė buvo nutarusi, kad jei pirmalaikiai rinkimai nebūtų surengti, jie svarstys Vyriausybės pasitraukimą. Mat kai kurie ministrai, anksčiau dirbę savivaldoje, buvo priversti aiškintis dėl išmokų panaudojimo pagrįstumo.

I. Šimonytė tuomet teigė, kad jei nebus priimtas sprendimas paleisti Seimą, ji po NATO viršūnių susitikimo trauksis iš pareigų, tačiau šią savaitę poziciją sušvelnino. Vyriausybės vadovė teigė, kadangi į šias pareigas ją delegavo partija, ši ir turi spręsti, ar jai atsistatydinti, ar dirbti toliau.

Valdančiosios koalicijos partneriai – Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis – yra pareiškę, jog centro dešinės koalicija turėtų likti dirbti.