Tinka visiems

Šią savaitę Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis paskelbė radęs sau naują politinį uostą. Tiksliau, išsirinkęs iš beveik visų esamų, mat, jo žodžiais tariant, jį kvietusios visos parlamentinės partijos, išskyrus tą, su kuria ir pateko į Seimą, – LVŽS.

Praėjusiuose rinkimuose jis buvo LVŽS pirmajame dešimtuke, jam atiduota vienmandatė apygarda, paskui partija jį iškėlė į Seimo pirmininkus, jis buvo LVŽS valdybos ir tarybos narys, vicepirmininkas. Bet jo keliai su "valstiečiais" išsiskyrė, kai pernai vasarą, susiformavus naujai valdančiajai daugumai, LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis bandė jį išmesti iš Seimo pirmininko posto.

O štai dabar V.Pranckietis staiga savyje įžvelgė liberalą. Jis sako priėmęs opozicinės Liberalų sąjungos kvietimą kartu dalyvauti rinkimuose dėl jų teikiamos vertybės "būti laisvam ir kalbėti laisvai".

Kad prieš rinkimus kai kurie veikėjai įgyja chameleono savybių, nieko nauja. Labiau glumina liberalų pasirinkimas. Juk ne taip seniai, kai per V.Pranckiečio ir R.Karbauskio dvikovą liberalai palaikė Seimo pirmininką, vienas iš liberalų elito – partijos ekspirmininkas Eugenijus Gentvilas viešai pareiškė bijąs vieno – kad V.Pranckietis nepagalvotų liberalams patinkantis. "Kiekviena proga ir jam sakau: "Viktorai, mes nelaikome paties rimtu Seimo pirmininku ir balsuojame ne už tamstą, bet prieš Karbauskį", – vos prieš pusmetį su trupučiu kartojo E.Gentvilas.

Kiekviena proga ir jam sakau: "Viktorai, mes nelaikome paties rimtu Seimo pirmininku ir balsuojame ne už tamstą, bet prieš Karbauskį.

Šiandien jis neišsigina, kad tokia ir tebuvo Seimo pirmininko palaikymo priežastis, bet tikina, kad V.Pranckietis pasikeitė: "Taip, jį pavadinti liberalu ar liberaliu politiku negalima, bet mes, liberalai, esame labai įvairūs. O nuo to laiko, kai jis atsipalaidavo nuo R.Karbauskio pavadėlio ir tapo laisvu žmogumi, pradėjo elgtis ir kalbėti kitaip."

Pasak E.Gentvilo, liberalų debiutantas neprašė sau jokios vietos sąraše – viską lems vidinis reitingavimas. V.Pranckietis nestoja į Liberalų sąjūdį, bent jau kol kas, bet su Kauno rajono, kur jis kandidatuos vienmandatėje apygardoje, liberalais buvo tartasi, ar jį kviestis, ir šie pritarė, mat jau buvo kartu dirbę Kauno rajono taryboje. E.Gentvilo teigimu, raginimų pakviesti V.Pranckietį kartu eiti į rinkimus buvo ir iš atskirų partijos skyrių.

Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina, kad jų partijos siūlymo kartu eiti į rinkimus V.Pranckietis susilaukė dėl jo neva stipraus stuburo.

Gaila, kad bent jau lig šiol tas stuburo tvirtumas labiausiai pasireiškė tik jam siekiant išlaikyti savo postą.

Eugenijus Gentvilas

Debiutantės metamorfozės

Kuo jau kuo, bet kad tarp "valstiečių" užsislėpę ir dešinieji, netgi liberalai, įtarti buvo sunku. Bet V.Pranckietis nėra pirmas, iš "valstiečių" transformavęsis į liberalus. Pirmoji tokį viražą dar kadencijos pradžioje padarė Dovilė Šakalienė. Debiutuojanti politikoje moteris labai greitai ėmė nebeslėpti nusivylimo: per rinkimų kampaniją buvo minima ir kaip galima Vyriausybės narė ar bent komiteto pirmininkė, ji buvo viena iš LVŽS socialinės politikos programos autorių, tačiau patekusi į Seimą pareiškė nusivylusi, kad rinkimų pažadai netampa realybe.

2017 m. birželį ji nutarė valdančiąją LVŽS frakciją iškeisti į opozicinę Liberalų sąjūdžio. "Mano vertybės yra kur kas artimesnės būtent šiems žmonėms", – pareiškė D.Šakalienė.

Tačiau po keturių su puse mėnesių ji vis dėlto savyje įžvelgė jau nebe liberalų, o socialdemokratų vertybes ir tapo šios partijos frakcijos nare. Spalį vyksiančiuose rinkimuose Socialdemokratų partija jai pasiūlė vienmandatę apygardą ir septintą vietą partijos preliminariame sąraše.

Pas konservatorius – net trys

Trys buvę LVŽS frakcijos nariai kituose rinkimuose kandidatuos jau su visai kitos ideologinės pakraipos partija – Tėvynės sąjunga-Krikščionimis demokratais, visi jie gavo ir po vienmandatę apygardą.

Bronislovas Matelis pirmasis iš LVŽS frakcijos suprato, su kokia kompanija susidėjo. Mandatą jis laimėjo kaip save išsikėlęs kandidatas, bet varžėsi ir kaip LVŽS sąrašo atstovas. Kilus skandalui dėl R.Karbauskio proteguojamos frakcijos kolegės Gretos Kildišienės neetiško elgesio, B.Matelis viešai išsakė kritiką "valstiečių" lyderiui ir 2017-ųjų vasarį pasitraukė iš frakcijos. Dvejus metus ir kelis mėnesius buvo Mišrioje Seimo narių grupėje, o pernai gegužę atėjo į TS-LKD frakciją.

Su LVŽS sąrašu į Seimą patekęs Justas Džiugelis su šia frakcija atsisveikino artėjant kadencijos viduriui, 2018-ųjų rudenį. Atsisveikino trankiai: viešai pavadino R.Karbauskį patologiniu melagiu, tiesa, vėliau atsiprašė ir savo tezę sušvelnino, kad šis "kartais sako netiesą ir manipuliuoja faktais". LVŽS frakcija ketino svarstyti jo likimą, tačiau J.Džiugelis iš frakcijos pasitraukė pats, pareiškęs, kad jam ir jo darbams nepakeliui su "valstiečių" vykdoma politika, o kovoti su R.Karbauskio įtaka, pinigais ir metodais – naivu.

Pusmetį padirbęs Mišrioje Seimo narių grupėje, pernai kovo pabaigoje jis prisijungė prie konservatorių.

Raimundas Martinėlis "valstiečius" paliko tik pernai vasarį ir be jokio atšalimo laikotarpio iš karto šoko pas didžiausius jų politinius oponentus – konservatorius. Parlamentaro mandatą jis buvo laimėjęs kaip save išsikėlęs kandidatas, nebuvo LVŽS narys, o anksčiau priklausė gana skirtingoms partijoms – maždaug po dešimt metų buvo Centro sąjungos, paskui – "Tvarkos ir teisingumo" nariu.

LVŽS jis sakė paliekantis dėl išsiskyrusių požiūrių regionų politikos, sveikatos priežiūros reformos, LRT klausimais, o konservatorius pasirinko, nes požiūriai šiais klausimais sutapo.

Justas Džiugelis

Išskyrė prezidento rinkimai

Su kitomis partijomis mandato sieks ir du iš LVŽS frakcijos, save matę prezidentais, – Mindaugas Puidokas ir Naglis Puteikis.

Jų istorijos prilygsta detektyvui. M.Puidokas pernai vasarį sustabdė savo įgaliojimus LVŽS, mat nutarė dalyvauti prezidento rinkimuose. Iš frakcijos Seime jis neketino trauktis, bet pati frakcija balsavo už jo pašalinimą. Skyrybos nebuvo taikios. M.Puidokas tikino, kad jo artimieji susilaukė grasinimų, o R.Karbauskis – kad M.Puidoko sveikata kelia abejonių ir net jo šeima dėl to susirūpinusi.

Pralaimėjęs prezidento rinkimus M.Puidokas pareiškė ketinąs steigti naują partiją. Bet galiausiai, artėjant Seimo rinkimams, nutarė prisijungti prie Darbo partijos, su kuria kandidatuos ir pagal partijos sąrašą, ir vienmandatėje apygardoje.

N.Puteikis pernai vasarį LVŽS frakcijos durimis trenkė irgi dėl prezidento rinkimų – pasipiktinęs, kad kandidatu partija iškėlė liberaliausią savo atstovą Saulių Skvernelį. Tiesa, minėjo, kad tai buvęs paskutinis lašas, nes jau seniai buvo nepatenkintas valdančiosios koalicijos, ypač Vyriausybės, sprendimais, mat ši ėmė rūpintis tik turtingaisiais. N.Puteikis pareiškė, kad jis iš frakcijos traukiasi ne kaip atskiras Seimo narys, bet kaip visos Lietuvos Centro partijos atstovas.

Bet po penkių mėnesių Mišrioje Seimo narių grupėje pernai liepą N.Puteikis grįžo pas "valstiečius", pareiškęs, kad dingo priežastys, dėl kurių jis juos buvo palikęs: performavus valdančiąją koaliciją klaidos ištaisytos.

Sugrįžimas neliko neįvertintas. Seimo rinkimuose LVŽS nusprendė nekelti savo kandidato Danės apygardoje, kurioje ir vėl ketina kandidatuoti N.Puteikis. Šią kadenciją jis laimėjo joje mandatą kaip save išsikėlęs, o anksčiau – kaip TS-LKD kandidatas.

Daugiamandatėje apygardoje N.Puteikio Centro partija "Gerovės Lietuva" kandidatuos bendru sąrašu su Sakalo Gorodeckio Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga ir Arvydo Juozaičio Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai.

Buvusių "valstiečių" šmėžuoja ir naujai susikūrusiose ar atšviežintose partijose. Į Seimą su LVŽS sąrašu patekęs buvęs konservatorius Egidijus Vareikis su "valstiečiais" atsisveikino šių metų kovą. Savo politinę ateitį jis nutarė susieti su Krikščionių sąjunga, kurią subūrė kitas ekskonservatorius – Rimantas Dagys.

Trys – iš elito

Liepos viduryje ketina paviešinti savo politinės ateities planus dar vienas su LVŽS sąrašu į Seimą patekęs parlamentaras – Vytautas Bakas. Jis "valstiečius" paliko pernai liepą, kai šie sudarė koaliciją su teista "Tvarkos ir teisingumo" partija. Šis praradimas išskirtinis, nes pasitraukė ne koks eilinis narys, o Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, Seimo rinkimuose turėjęs aukštą dvyliktą vietą sąraše. V.Bakas priklausė vadinamajam S.Skvernelio flangui, tad imta kalbėti, kad galbūt netrukus atskils dar daugiau premjero rėmėjų ir bus kuriama nauja partija. Tačiau spėjimai nepasitvirtino.

"Valstiečius" palikęs V.Bakas sulaukė kvietimo jungtis prie konservatorių, tačiau lig šiol dirba Mišrioje Seimo narių grupėje.

LVŽS frakciją šiemet sausį metė ir dar vienas postą turintis asmuo – Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys. Nors senokai sklido kalbos apie neišvengiamai artėjančias skyrybas, mat jo ir "valstiečių" nuomonės dažnai nesutapdavo, bet paskutinis lašas buvo LVŽS bandymas nuleisti rinkimų kartelę iki 3 proc. Nors "valstiečiai" skaičiavo kiekvieną balsą, V.Poderys į posėdžius priimant tokį siūlymą ir balsuojant dėl Prezidento veto visai neatvyko. Valdantiesiems kaip tik pritrūko vieno balso, kad pasipriešintų Prezidentui.

Savo politinių planų ateičiai V.Poderys kol kas neatskleidžia. Jis sako svarstęs ir įvairias kitas galimybes.

Vienos skausmingiausių skyrybų LVŽS frakcijoje buvo su Povilu Urbšiu. LVŽS rinkimų sąraše jis buvo tarp lyderių – septintas, bet Seimo nario mandatą sugebėjo laimėti kaip save išsikėlęs kandidatas vienmandatėje apygardoje. Jis nėra LVŽS narys, bet po Seimo rinkimų buvo jų atstovas derybose dėl koalicijos, jam teko Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko postas.

Tačiau parlamentaras pažerdavo ir kritikos valdantiesiems. 2018 m. R.Karbauskiui ėmus priešintis, kad Seime būtų pradėtas tyrimas dėl jo verslo, P.Urbšys viešai pareiškė, kad dirbti tokios partijos frakcijoje jis nebegali. Gegužę jis prisijungė prie Mišrios Seimo narių grupės.

Šiemečiuose Seimo rinkimuose jis ketina vėl dalyvauti kaip save išsikėlęs kandidatas.

Povilas Urbšys

Naivuoliai ir pragmatikai

LVŽS savo kandidatų sąrašą žada patvirtinti liepą. Kad apie dešimt iš 60-ies pirmą šios kadencijos dieną LVŽS atstovavusių parlamentarų laimę bandys jau su kitomis partijomis, tik dar kartą įrodo, kad partija save vadinantys "valstiečiai" buvo greičiau sambūris žmonių, kurių vieni gal naiviai tikėjo R.Karbauskio vizijomis, o kiti tiesiog pragmatiškai pasinaudojo galimybe bent ketveriems metams gauti gerai apmokamą darbo vietą.

Vieni gal naiviai tikėjo R.Karbauskio vizijomis, o kiti tiesiog pragmatiškai pasinaudojo galimybe bent ketveriems metams gauti gerai apmokamą darbo vietą.

Beje, skyrybų sezonas ypač suaktyvėjo kadencijai einant į pabaigą. Negi kai kuriems LVŽS frakcijos nariams prireikė tiek daug laiko susigaudyti, kad jų ir LVŽS pažiūros bei vertybės neatitinka?

Teisinamasi, kad ideologinės ribos tarp partijų išsitrynusios, tad neverta stebėtis, kad "valstiečių" atsižadėję parlamentarai pasuko į tokias kardinaliai priešingose ideologinėse pozicijose esančias partijas. Vis dėlto tai rodo ir tai, kad LVŽS neatitinka partijos esmės – ji nėra tų pačių politinių idealų siejama žmonių grupė.

Ir partijoms nedaro garbės, jei jos išskėstomis rankomis priima visus politinius migrantus, rinkimuose atiduoda jiems ir vienmandates apygardas. Neoficialiuose pokalbiuose kai kurie liberalai neslepia, kad ir V.Pranckiečio kvietimas į komandą – tiesiog politinė aritmetika: išgarsėjęs savo kova su R.Karbauskiu, V.Pranckietis gali laimėti rinkimus vienmandatėje apygardoje, o tada per vieną vietą pasistūmėtų sąrašas ir daugiamandatėje, suteikdamas liberalams šansą gauti dar vieną mandatą.

O paskui jau bus taip, kaip bus. O kaip būna, šią kadenciją gerai parodė LVŽS frakcijos atvejis.